– Ar galima paminėti 34-35 Tevbe suros eilutes ir tiems musulmonams, kurie nemoka zakato?
– Ar musulmonas, kuris nemoka zakato, bus įmestas į pragaro ugnį?
Mūsų brangus broli,
Atitinkamų eilučių vertimas yra toks:
„O tikintieji! Žinokite, kad daugelis žydų ir krikščionių dvasininkų neteisingai pasisavina žmonių turtą ir atgraso juos nuo Dievo kelio. Tiems, kurie kaupia auksą ir sidabrą ir neišleidžia jo Dievo keliu, pranešk apie skaudžią bausmę! Tą dieną jie bus kaitinami pragaro ugnyje, ir bus deginami jų kaktos, šonai ir nugaros: „Štai ką jūs kaupėte ir saugojote sau; dabar paragaukite to, ką kaupėte ir saugojote!“
(At-Tawbah, 9/34-35)
Pirmojo iš šių eilučių teiginys yra aiškus, ir nėra abejonių, kad jis kreipiasi į žydų ir krikščionių dvasininkus ir mokytojus. Tai, kad jis skirtas tikintiesiems, siekiama užtikrinti, kad musulmonai suprastų jų tikrąją prigimtį, kaip jie pardavinėja savo religiją už pasaulietiškus turtus ir kaip jie piktnaudžiauja religija savo pasaulietinėms reikmėms, ir taip apsaugoti juos nuo apgaulės.
Tų, kurie kaupia auksą ir sidabrą ir neišleidžia jo Dievo kelyje.
Bu antrojoje eilutėje, kurioje kalbama apie patekimą į pragarą, pateikiamos skirtingos interpretacijos.
a)
Šio kreipimosi adresatai yra tie patys asmenys, kurie minimi pirmoje eilutėje.
(žr. Taberi, Razi, Semerkandi, atitinkamos ajetės aiškinimą)
b)
Nesvarbu, ar jis musulmonas, ar ne, kas kaupia auksą ir sidabrą ir
(kaip zekatas arba labdara)
Šis kreipimasis apima visus nekilnojamojo turto savininkus, kurie nemoka mokesčių.
(žr. Razî, Semerkandi, agy)
c)
Ankstyvaisiais islamo laikais turtingi musulmonai turėjo pareigą dalį savo turto skirti Dievo keliui. Vėliau, atsiradus nuostatoms dėl zakato (privalomosios labdaros), šios senosios nuostatos buvo panaikintos.
(žr. Razî, Semerkandi, agy)
d)
Atsižvelgiant į eilutėje esantį
kenz
(sukauptas auksas-sidabras)
Yra trys nuomonės apie iždą, kuriam numatytos baudžiamosios sankcijos:
1)
Nesvarbu, ar tai paslėptas lobis, ar ne, bet koks turtas, kuriam priklauso zekatas, bet jis nebuvo sumokėtas, patenka po šio ajato grėsmę. Tarp tų, kurie šiuo klausimu išsakė savo nuomonę, yra Abdullah ibn Umar, Suddi, Šafi’i ir Taberi.
2)
Toks turtas, kuriam gresia pavojus, yra keturių tūkstančių dirhamų sidabro viršijanti suma. Nesvarbu, ar nuo jos mokamas zakatas, ar ne, šios sumos viršijantis turtas, lobis ar santaupos yra šioje ajetoje minimos grėsmės objektas. Pasakojama, kad šią nuomonę palaikęs Hz. Ali pasakė:
„Prekės, kurių vertė yra keturi tūkstančiai dirhamų arba mažiau, yra laikomos maisto produktais.“
(t.y. tiek sukaupti yra leistina). O, kas viršija šią sumą, yra
(pavaizduota kaip blogis eilutėje)
įeina į kenzų koncepciją.
3)
Perteklinės prekės laikomos lobiu ir joms galioja Korane esantis grasinimas.
(žr. Maverdi, atitinkama vieta)
Norėdami gauti daugiau informacijos, spustelėkite čia:
– Kokia bausmė laukia tų, kurie nemoka zakato, aname pasaulyje?
– IŠSAKYMAS.
– KENZ.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
