Mūsų brangus broli,
Žiaurumas,
tai yra teisių pažeidimas.
O štai vergas,
Jis neturi jokių teisių į Dievą.
Ką Jis davė, davė vien iš savo malonės.
Mūsų pareiga yra,
Tai ne apie maištavimą ir galvojimą apie tai, kas nebuvo duota, o apie tai, kad reikia prisiminti tai, kas buvo duota, ir už tai dėkoti.
Trūkumai skirti išbandyti tarną. Jei pasaulį palygintume su egzaminų sale, nemalonios situacijos yra egzaminų klausimai. Ar tarnas maištaus, ar atsakys į gautus palaiminimus dėkingumu, o į tai, ko jam trūksta, – kantrybe?
Įsivaizduokime turtingą prekybininką. Jis nori padėti dviem vargšams, atėjusiems į jo parduotuvę, vien iš gailestingumo. Vienam jis davė marškinius ir kelnes, o kitam – dar ir švarką bei paltą. Tas, kuris gavo tik marškinius ir kelnes,
„Pirklis manęs nuskriaudė, kitam davė per daug…“
Ar galiu pasakyti?
Mes, žmonės, taip pat esame panašūs į šiuos vargšus.
Dievas, savo begalinės gailestingumo dėka, iš savo neišsenkančių lobių teikia mums visiems palaiminimus. Jis sukūrė mūsų kūnus, protą, vaizduotę, orą, kuriuo kvėpuojame, vandenį, kurį geriame, maistą, kurį valgome. Mes to nepasiekėme savo darbu, nenusipelnėme. Jis tai dovanojo vien iš savo malonės.
Žemiškasis gyvenimas – tai tik trumpas išbandymas… Jei mažai palaimintas tarnas, sekdamas pirmojo žmogaus pavyzdžiu, imtųsi maišto kelio ir tvirtintų, kad jam padaryta skriauda, jis pasielgtų nepagarbiai ir sulauktų bausmės. Jo pareiga – dėkoti už tai, kas jam duota.
Dievas yra teisingas visuose savo darbuose, Jis niekada nesielgia neteisingai.
Ir į nelaimes reikia žiūrėti šiuo aspektu. Nelaimės arba yra mūsų padarytos klaidos pasekmė, arba mums skirtas išbandymas.
Jei kantriai atsakysime į šį klausimą, mūsų reitingas pakils.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
