Mes turime Haribo prekystalį prekybos centruose, ir kadangi čia daug turistų, mes priimame Turkijos liras iš tų, kurie jomis moka, ir sveriame tiek, kiek rodo svarstyklės, bet eurus ar dolerius perkame žemesniu kursu, ar tai nuodėmė?
Mūsų brangus broli,
Kai gausite pinigus, gausite juos pagal tuo metu galiojantį valiutų kursą.
Iš esmės, skirtingų valiutų pirkimas ir pardavimas yra leidžiamas, ir pelno riba nenustatyta. Tačiau reikia vengti tokių veiksmų, kurie galėtų būti laikomi apgaulė, pavyzdžiui, kai pardavėjas nežino parduodamos valiutos rinkos vertės.
Iš tiesų, pranašas (s.a.v.) pasakė apie pardavėjo teises pirkimo ir pardavimo metu:
„Nesitikite (kelyje) prekeivių, (pakrovusių savo gyvūnus prekėmis)“
taip nurodė. (Buhari, Buyu, 72; Nesai, Buyu, 57; Muslim, Nikah 51-56)
Hadise pavartotas terminas „Telakki’r-Rukbân“ reiškia, kad mieste gyvenantys žmonės pasitinka iš kaimo ar kitur atvykstančius (kaimiečius) už miesto ribų ir nupirka jų pagamintas ar parduoti norimas prekes dar prieš joms patenkant į turgų.
Čia kalbama apie sukčiavimą, kai tarpininkas ar prekybininkas, gerai išmanantis rinką, apgaule siūlo žemą kainą gamintojui, kuris nežino tikrosios prekės vertės.
Taigi, reikia būti atsargesniems su tais, kurie nevertina savo turto ar pinigų, ir neprarasti savo teisių. Kitaip bus pažeistos ir žmogaus teisės, ir Dievo teisės.
Musulmonas negali apgauti, meluoti ar sukčiauti niekam, nesvarbu, ar tai musulmonas, ar ne. Iš tiesų, pranašas Mahometas pasakė apie prekybininką, slepiantį savo prekės trūkumus:
„B
Tas, kuris apgaudinėja pėdsakus, nėra iš mūsų.”
taip perspėjo. (žr. Muslimas, Imanas 164)
Net jeigu į mūsų šalį atvyktų pilietis šalies, su kuria esame kare, jo turtas, gyvybė ir šeima atsiduria mūsų apsaugoje; jie turi neliečiamybę. Netgi jeigu jis grįžtų į savo šalį, jo turtas ir šeima, palikti musulmonų žemėje, lieka musulmonų apsaugoje, jiems negali būti padaryta jokios žalos. Netgi jeigu jis krikštytųsi savo šalyje, jo turtas, paliktas islamo žemėje, atitenka jo paveldėtojams. (žr. Reddu’l-Muhtar, 3/362; Mevahibu’l-Celil, 4/206; Esne’l-Metalib; Nihayetu’l-muhtaç, 10/289; Ravdatu’t-Talibin, 3/108; Keşfu’l-kına, 3/249)
Trumpai tariant, musulmonas visada turi būti sąžiningas ir patikimas.
„B
Tas, kuris apgaudinėja pėdsakus, nėra iš mūsų.”
reikėtų bijoti pakliūti į hadiso grėsmę.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
