– Ar leidžiama kurti, pildyti turiniu ir reklamuoti Google paieškoje aukštose pozicijose įmonės, pardavinėjančios moteriškus drabužius, neatitinkančius hidžabo reikalavimų, internetinę svetainę?
– Ar pinigai, kuriuos gauname už šį darbą, yra halal (leidžiami pagal islamo teisę)?
Mūsų brangus broli,
Drabužis
tik tuo atveju, jei jis dėvimas draudžiamu būdu, laiku ir vietoje.
gaminti, parduoti ir reklamuoti jį
Negalima.
Jei kažkas gali būti naudojama teisėtai ir leistinu būdu, tai atsakomybė už panaudojimą neteisėtais tikslais nekrenta ant gamintojo, pardavėjo ar reklamuotojo pečių.
Po šios trumpos informacijos pereikime prie detalių:
Visų pirma
Nėra jokių prieštaravimų išnuomoti bet kokią interneto svetainę už atlygį, pavyzdžiui, už aiškiai apibrėžtą sutartį, teisėtą tikslą, nustatytą laikotarpį ir komercinės reklamos skelbimą. Juk teisininkai laikė leistinu, pavyzdžiui, sienos nuomos sutartį, skirtą užuolaidai pakabinti.
Malikijos mokykla (arba Malikių mokykla):
Jei aš išsinuomoju sieną iš kito asmeniui už vieną dirhemą per mėnesį, kad ant jos pastatyčiau stogą, uždėčiau lentas, įkalčiau kuolus ar pakabinčiau užuolaidas, ar toks sandoris yra leistinas, ką manote? Aš nematau jokių prieštaravimų ir manau, kad toks nuomos sandoris yra leistinas, – atsakė jis. (el-Müdevvene, 3/442)
Hanafių mokykla (mazhabas):
Klausimas: Ar asmuo, užėmęs vakfo parduotuvės stogą ir jį kurį laiką naudojantis drabužiams džiovinti ir pan., turi teisę į jį gauti nuomos mokestį? Atsakymas: Leidžiama išnuomoti stogą drabužiams džiovinti ar nakvynei. (el-Ukudu’d-Durriyye, 2/112)
Antra,
Nėra nieko blogo imti nuomą už reklamą interneto svetainėje, jeigu tai daroma teisėtu tikslu. Šis veiksmas prilygsta tarpininkavimui ir komisionavimui, kuriuos teologai laiko leistinais, atsižvelgiant į žmonių poreikius.
Malikijos mokykla (arba Malikių mokykla):
Paklausiau, ar man leistina, pasamdžius darbininką, siekti iš jo pelno, remiantis Imamo Maliko nuomone. Jis atsakė, kad taip. Paklausiau, ar leistina, remiantis Imamo Maliko nuomone, samdyti žmogų, atliekantį hidžamą (kraujo nuleidimą), siekiant iš to pelno. Jis atsakė, kad tam nėra jokių prieštaravimų. (el-Müdevvene, 3/442)
Hanafių mokykla (mazhabas):
Paklaustas apie komisinį mokestį, Muhamedas b. Seleme atsakė, kad, nors iš esmės tai yra neteisinga, tačiau kadangi tai plačiai paplitusi praktika, ji laikoma leistina dėl žmonių poreikių. (Ibn Abidin, 6/63)
Trečia,
Neleidžiama siekti bet kokio pelno, kuris veda į nuodėmę, pavyzdžiui, per prekybą ar nuomą. Nė vienas iš trijų imamų, nei Imamai Hanafijos mokykloje, neleidžia sukelti bet kokios rūšies haramo (draudžiamo dalyko).
Šafi’i mokykla (Šafi’i mazhabas):
Buvo paklausta, ar leidžiama parduoti kvepalus netikėliui, žinant, kad jis juos naudos stabų garbinimui? Pardavėjas atsakė, kad draudžiama parduoti klientui tai, ką jis žino, kad bus panaudota nuodėmei. Šiuo atveju, didelė tikimybė prilygsta tikram žinojimui. (el-Fetava’l-Kubra, 2/296)
Parduoti vyno gamintojui šviežias datules, vynuoges ir t.t. Tai įrodo pranašo (s.a.v.) hadisas, kuriame jis prakeikė dešimt asmenų, susijusių su alkoholiu – pardavėją, pirkėją ir t.t., parodydamas, kad bet koks veiksmas, vedantis prie nuodėmės ar ją skatinantis, yra draudžiamas. Taip pat yra ir su bet kokiu kitu veiksmu, vedančiu prie nuodėmės, pavyzdžiui, parduoti vaiką-vergą žinomam ištvirkėliui, parduoti vergę žinomam asmeniui, kuris ją pirks dainavimui, parduoti medieną žinomam asmeniui, kuris iš jos gamins muzikos instrumentus, parduoti šilką vyrui, kuris jį nešios. Taip pat yra ir su musulmonu, kuris Ramadano dieną maitina krikščionį, žinodamas, kad jis valgys, arba parduoda maistą tam, kas, kaip manoma, jį valgys. Visais šiais atvejais yra priežastis nuodėmei. (Nihayetu’l-Muhtac, 3/471)
Hanbelių mokykla (teisės mokykla):
Toks pat sprendimas galioja ir tais atvejais, kai sudaroma sutartis, kuri veda prie draudžiamų dalykų, pavyzdžiui, parduodant ginklus netikėliams ir plėšikams, kurie kariauja su musulmonais, parduodant ar nuomojant vergę dainavimui, parduodant alkoholį, nuomojant parduotuvę, kuri bus naudojama kaip bažnyčia ar zoroastriečių šventykla. Visa tai yra draudžiama, o minėta sutartis yra negaliojanti. (el-Muğni, 4/246)
Malikijos mokykla (arba Malikių mokykla):
Kadangi moteriai menstruacijų metu draudžiama įeiti į mečetę, jos samdymas mečetės valymui yra neleistinas. Taip pat musulmonui draudžiama valyti bažnyčią, ganyti kiaules, dirbti alkoholio gamykloje, taip pat nuomoti žemę ar pastatą, kur bus bažnyčia, sinagoga, zoroastriečių šventykla ar smuklė. (Minehu’l-Celil, 7/498)
Hanafių mokykla (mazhabas):
Leidžiama musulmonui už atlygį transportuoti alkoholį, kurį naudoja bažnyčios restauratorius ar kitas asmuo, atsakingas už bažnyčios turtą, tiek pačiam, tiek ir su savo transporto priemone. Zeylai teigia, kad tai leidžiama pagal Imamą Azamą, o pagal Imamą Šafi’i – tai yra makruh (negerai). Mat, pranašas (s.a.v.) prakeikė dešimt asmenų, susijusių su alkoholiu, tarp kurių yra ir jį transportuojantis asmuo.
Imamui Azamui pritariama sakant: čia nuoma yra už transportavimą, kuris pats savaime nėra nuodėmingas ir nesukelia nuodėmės. Nuodėmė yra tik tada, kai veiksmas atliekamas sąmoningai. Gėrimas nėra neišvengiamas transportavimo rezultatas. Juk gėrimą galima transportuoti ir tam, kad jį išpilti ar paversti actu. Tai panašu į vynuogių spaudimą ar skynimą, kuriam taip pat galima samdyti žmones. Minėtas hadisas kalba apie transportavimą, atliekamą su nuodėmingu ketinimu. (Reddu’l-Muhtar, 5/250)
Išvada:
Iš teologų pareiškimų šiuo klausimu galima padaryti šias išvadas:
1.
Nėra nieko blogo, kai bet kuri interneto svetainė yra išnuomojama už atlygį, pavyzdžiui, už aiškų susitarimą, teisėtą tikslą, nustatytą laiką ir komercinės reklamos paskelbimą.
2.
Nėra nieko blogo imti nuomą už reklamą interneto svetainėje, jeigu tai daroma teisėtu tikslu. Tai prilygsta tarpininkavimui ir komisionavimui, kuriuos teologai laiko leistinais, atsižvelgiant į žmonių poreikius.
3.
Pirkti ar nuomoti, siekiant bet kokio taupymo, vedančio į nuodėmę, yra neleistina. Bet kokios rūšies haramo sukėlimas yra neleistinas, pasak trijų madhhabų imamų ir Imameino Hanafi madhhabe.
Pagal tai, drabužis
tik tuo atveju, jei jis dėvimas draudžiamu būdu, laiku ir vietoje.
gaminti, parduoti ir reklamuoti jį
Negalima.
Jei kažkas gali būti naudojama teisėtai ir leistinu būdu, tai atsakomybė už panaudojimą neteisėtais tikslais nekrenta ant gamintojo, pardavėjo ar reklamuotojo pečių.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
