– Ar Sahabų (pranašo draugų) ijtihad (teisinis sprendimas) laikomas šariato (islamo teisės) įrodymu?
Mūsų brangus broli,
Sahabų (pranašo draugų) vieninga nuomonė tam tikru klausimu laikoma šariato (islamo teisės) įrodymu.
Kiekvienas iš Sahabų yra mudžtehidas.
Kadangi jie gerai mokėjo arabų kalbą ir, būdami kartu su Pranašu (s.a.v.), puikiai suprato Dievo ir Jo Pranašo (s.a.v.) tikslus, tarp sahabų buvo nemažai mudžtehidų. Tačiau iš sahabų, kurių sprendimai ir fatvos buvo perduodami,
šimtas trisdešimt
Iš viso jų yra tiek. Septynių iš jų fatvos yra tokios apimties, kad sudaro atskiras knygas.
Septyni juristai (Fukâhâ-Seb’a)
Šie sahabiai, kurie buvo išbandyti, yra šie:
Omaras, Ali, Aišė, Zeidas ibn Sabitas, Abdula ibn Masudas, Abdula ibn Abasas ir Abdula ibn Omaras.
(Ibn al-Qayyim, I’lam al-Muwaqqi’in, red. M. Muhyiddin Abdulhamid, Kairas 1955, I, 14 ir kt.).
Kai Sahabiai Korane neradę reikiamo nurodymo, kreipdavosi į Sunną ir iš jos gaudavo reikiamą sprendimą. Emirul-mumininas iškeldavo klausimą savo draugams; kas žinodavo kokį nors hadis šiuo klausimu, jį pateikdavo, ir taip klausimas būdavo išspręstas.
Pavyzdžiui, vieną dieną pas Abu Bakrą (ra) atėjo senelė ir paprašė palikimo iš savo mirusios dukters sūnaus. Abu Bakras (ra) atsakė, kad Korane nėra jokio šiuo klausimu nurodymo. Tada jis kreipėsi į savo draugus (sahabas):
„Ar kas nors iš jūsų žino, kokį sprendimą šiuo klausimu priėmė Pranašas (s.a.v.)?”
tarė. Mugira b. Šu’ba,
„Prisimenu, kad pranašas (s.a.v.) skyrė močiutei šeštadalį dalies.“
tarė. Šventasis Abu Bakras (ra),
„Ar yra kas nors kitas, kas žino apie šią situaciją?”
paklausė jis. Kai kitas pranašo palydovas tai patvirtino, jis šiai močiutei pripažino šeštadalį (1/6) paveldėjimo teisės. Vėliau, valdant Omarui (ra), atėjo senelė ir paprašė savo dalies. Omaras (ra) taip pat,
„Nežinau, ar Korane tau skirta atskira dalis, bet šiame testamente viena šeštoji (1/6) dalis priklauso jums abiem.“
pasakė.
Sahabiai, neradę aiškaus nurodymo Korane ir Sunoje, atlikdavo ijtihadą (teisės aiškinimą). Tai buvo metodas, kurį pripažino ir pats Pranašas (s.a.v.). Siųsdamas Muazą ibn Džebelį į Jemeną valdyti, Pranašas (s.a.v.) jam…
„Kuo tu valdysi?“
paklausė jis. Jis,
„Pagal Dievo knygą“
pasakė. Pranašas (s.a.v.)
„O jeigu nerasiu to Knygoje?“
jis pasakė. Ir jis taip pat
„Pagal Pranašo (s.a.v.) sunną“
pasakė.
„O jeigu ir ten nerasi?“
pasakė Muazas.
„Aš sprendžiu remdamasis savo nuomone.“
tarė. Tuomet Pranašas (s.a.v.) atsakė:
„Šlovė Dievui, kad Jis padėjo savo pranašo pasiuntiniui įvykdyti Jo valią.“
pasakė.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
