– Jei ne, tai koks tarp jų skirtumas?
Mūsų brangus broli,
Kesb ir dalinė valia
Pagal žodyninę reikšmę jie nėra tas pats dalykas.
Dalinis apsisprendimas
tai yra žmogaus valia atlikti darbą.
Kesp
yra atliekamas darbas/veiksmas.
„Kas nori, tikėk, kas nori, netikėk.“
(Al-Kahf, 18/29)
Šiame ajete nurodoma į žmogaus laisvą valią.
– Vis dėlto,
kesb
Žodis Korane vartojamas trimis reikšmėmis:
1) „Dievas jūsų neatskaitinės už jūsų priesaikų klaidas. Jis jūsų atskaitinės už jūsų širdžių…“
iš to, ką jie uždirbo (iš savo pajamų)
atsako už tai.”
(Al-Baqarah, 2:225)
Šiame ajete žodis „kesb“ reiškia širdies apsisprendimą ir ryžtą. Čia galima teigti, kad „kesb“ yra sinonimas dalinei valiai.
2)
„O jūs, kurie tikite,
to, ką uždirbote (ką pasiekėte)
ir leiskite sau išleisti iš to, ką mes jums iš žemės išgavome, tai, kas yra teisėta ir gera…”
(Al-Baqarah, 2:267)
Atsižvelgiant į tai, kad posakyje „kesb“ reiškia „prekyba“
gautas pelnas
buvo panaudota tokia prasme.
3) „Kiekvienas
įgijo (laimėjo)
gerumas yra savo paties labui,
įgijo (laimėjo)
blogis atsigręš prieš patį save.”
(Al-Baqarah, 2:286)
Šiame ajete žodis „kesb“ yra vartojamas veiksmo, darbo ir atlikto darbo/veiklos reikšme.
– Atsižvelgdami į šias skirtingas žodžio reikšmes, teologai pateikė skirtingus vertinimus.
– Aš’aritams
Pasak jų, žmoguje nėra potencialios valios, kiekvienam veiksmui valia sukuriama atskirai ir tik išreiškia polinkį į veiksmą. Žmogaus galia taip pat yra atsitiktinė ir kiekvienam veiksmui sukuriama atskira galia. O įgijimas (kesb) yra šios galios susiejimas su veiksmu. Taigi, jų nuomone, valia ir įgijimas yra skirtingi dalykai.
– Maturidistams
Anot jo, žmoguje egzistuoja potenciali valia, kurią jis panaudoja smulkiems įvykiams, taip įgydamas faktinę galią, sukurtą jame esančia dieviška galia.
Tai galima apibendrinti taip:
Maturiditai ir Ašaritai sutaria, kad „kesb“ (įgijimas) yra ir žmogaus veiksmas, ir Dievo kūrinys.
Tačiau, pasak Maturidžių, veiksmo esmėje veikianti jėga yra Dievo galia. O veiksmo savybėje veikianti jėga yra žmogaus galia. Štai šis žmogaus poveikis…
kesb
vadinamas.
Taigi, Maturidistams.
Pasak [tam tikros teologinės mokyklos], žmogus turi įtakos savo veiksmams, ir tai vadinama „kesb“. Tačiau šiuos veiksmus taip pat sukuria Dievas.
Pagal Ešarius
Kesb, nors ir priklauso nuo žmogaus laisvos valios, yra Dievo sukurtas veiksmas. Žmogus neturi tikros įtakos šiam kesbui. Veiksmas yra Dievo kūrinys, o žmogus yra jo vykdytojas; kitaip tariant, jis yra tas, kuris atlieka kesbą.
Jų nuomone, ryšys tarp žmogaus atliekamo veiksmo ir jo galios bei valios yra tik sutapimas. Kitaip tariant, tarp Dievo sukuriamo veiksmo ir žmogaus galios bei valios, kurią jis naudoja atlikdamas tą veiksmą, tėra tik sutapimas. Iš tikrųjų žmogus neturi jokios įtakos.
– Atsižvelgiant į visus paaiškinimus, galime teigti, kad dalinė valia ir įgijimas yra skirtingi dalykai. Įgijimas yra veiksmas, o valia – tai mechanizmas, leidžiantis pasirinkti vieną iš kelių variantų.
Sunnitų
Dviejų mokyklų teologų analizuojami niuansai paprastai rodo tik žodinius skirtumus. Kadangi, abiejų mokyklų nuomone,
Žmogus savo laisva valia atlieka veiksmą/pasirenka, o Dievas savo galia tą veiksmą sukuria.
Žmogaus veiksmo ir jo pasekmės ryšys yra tik išorinis priežasties ir pasekmės ryšys. Tikrasis veiksmo kūrėjas yra Dievas.
(šiuo klausimu galima pasidomėti įvairiose teologinėse knygose).
– Galiausiai, pažiūrėkime ir į šiuos receptus:
– Valia:
Tai gyvos būtybės gebėjimas pasirinkti vieną iš daugelio veiksmų. (Džurdžani, Tarifat, 1/16)
– Kesb:
Tai veiksmas, atliekamas siekiant gauti naudos arba išvengti žalos.
Dievo veiksmams negalima priskirti „kesb“ (įgyto veiksmo) savybės. Nes Dievas yra aukščiau už bet kokius svarstymus apie naudą ar žalą sau pačiam. (žr. Tarifat, 1/148)
– Štai ką šiuo klausimu sakė Bediuzzamanas:
„Polinkis, kuris yra pagrindinis laisvos valios pagrindas,
Maturidiškas
tai yra garbės reikalas, jį galima suteikti vergui. Bet
Aš’ari,
Kadangi jis į jį žiūrėjo su abejingumu, jis jam neatsidavė. Tačiau tas polinkis, tas apsisprendimas, pagal Eš’arių mokymą, yra tik sąlyginis įsakymas. Taigi tas polinkis, tas apsisprendimas, yra santykinis įsakymas. Jis tikrai neturi jokios išorinės egzistencijos. O sąlyginis įsakymas nereikalauja pilnos priežasties; pilna priežastis, kad atsirastų, turi būti būtina, privaloma ir panaikinti pasirinkimą. Galbūt, jei to sąlyginio įsakymo priežastis pasiektų tam tikrą pranašumo lygį, tas sąlyginis įsakymas galėtų įsigalioti. Taigi tuo momentu jis gali jį palikti. Koranas tuo momentu jam gali pasakyti:
„Tai yra blogai, nedaryk to.“…
”
(žr. Žodžiai, p. 467)
– Iš šių Bediuzzaman’o žodžių suprantama, kad jis taip pat skyrė atskirai įgijimą (kesb) ir valią (irade):
„O štai jis/ji…“
dalinė laisva valia
Vadinkime jį žmogiškuoju ginklu, jis ir bejėgis, ir trumpas. Ir jo tikslumas prastas. Jis negali sukurti,
iš prigimties
nieko kito jis padaryti negali.”
(žr. ten pat, p. 210),
„Štai paslaptis: blogio siekimas yra blogis; blogio sukūrimas nėra blogis.“
(žr. ten pat, p. 464)
Iš šių teiginių taip pat aišku, kad žmogus atsako už savo veiksmus –
vien tik todėl, kad iš pažiūros jis jai priklauso
– Tai vadinama „kesb“. O tai, ką padaro Dievas, vadinama „halk“. Nes Dievas yra tikrasis šių veiksmų vykdytojas. O žmogus – tik metaforinis, simbolinis vykdytojas.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais