Mūsų brangus broli,
Atitinkamas pasakojimas yra toks:
Ammaras ibn Jasiras (tebūnie jam Alaho malonė) pranešė:
Ibn Reslanas ir el-Munziris nusprendė, kad šis hadisas yra nutrauktas (munkati), teigdami, kad Ubeidullahas b. Abdullahas nematė Ammaro b. Jasirio. Ibn Madžė šį hadisą pateikė kaip nenutrūkstamą (muttasil) Ubeidullahui perduotą iš jo tėvo, o šis – iš Ammaro.
Cumhur šiuo hadisu klausimu pareiškė štai ką:
Ammaras ir jo palydovai žodį „ranka“ aiškino jo tiesiogine reikšme, nes jie neturėjo jokių įrodymų, kurie reikštų ką nors kita. Mat ranka – tai galūnė, besitęsianti nuo pirštų galiukų iki alkūnės. Tačiau vėliau atsirado konsensusas dėl tylėjimo po alkūnės, o likusi dalis, t.y. galūnė nuo pirštų iki alkūnės, liko nepakitusi. Be to, tejemmumas yra pakaitalas už abdestą. Pakaitalas negali prieštarauti tam, ką jis pakeičia.
Šio šventojo hadiso išorinė reikšmė rodo, kad tejemmume reikia du kartus paliesti žemę: vieną kartą veidui, kitą – rankoms. Tokia yra ir daugumos mokslininkų nuomonė.
Po šios trumpos informacijos, pereikime prie detalių:
Iš prigimties.
Kadangi šiuo klausimu yra daug hadisų ir skirtingų praktikų, nuomonės taip pat skiriasi, ir kiekvienas mudžtehidas pasirinko vieną ar kelis iš jų.
Šiuo aspektu laikome tinkamu pateikti pasakojimus ir vertinimus, susijusius su tejemmumo tema:
Su šia tema susiję hadisai:
Ammaro ibn Jasiro (ra) perduotame pasakojime teigiama, kad Pranašas (asm) pasakė:
Kitame pasakojime nurodoma, kad Pranašas (s.a.v.) pasakė štai ką:
Ammaras (ra) pasakojo: „Aš buvau apsinešęs, bet neradau vandens. Aš gulėjau ant žemės (nuogas) ir po to atlikau maldos ritualą. Kai aš papasakojau tai Pranašui (asm), jis pasakė:“
Tai sakydamas
Kitoje versijoje užfiksuota, kad jis pasakė štai ką:
O Abu Davudo pasakojime apie apsivalymą rašoma:
Teyemmüm (sausasis apsivalymas) atliekamas taip: abi rankos paliečiamos švarios žemės ar žemiškos medžiagos, po to šiek tiek nupurškomos, ir tada jomis perbraukiama per veidą. Po to abi rankos vėl paliečiamos žemės, nupurškomos, ir kiekviena ranka perbraukiama per viršutinę ir apatinę rankos dalį.
Hanafių mokykla šiuo klausimu priėmė sprendimą, atsižvelgdama į pranašo Mahometo (s.a.v.) hadisą ir Ammaro (r.a.) pasakojimą:
Pagal šią mokyklą, istâb (t.y., visų veido ir rankų dalių, kurias turi paliesti vanduo, apšlakstymas) yra privalomas. Netgi Imamas Muhammedas el-Asilas nurodė, kad reikia apšlakstyti ir tarpupirščius. Nors pasak el-Hasano, remiantis Abu Hanifa, pakanka apšlakstyti didžiąją dalį veido ir rankų, nes visų dalių palietimas yra sudėtingas, pirmoji nuomonė ir ijtihad yra teisingesni.
Teyemmumo (sausosios ablucijos) esmė – perkelti žemę ant tų kūno dalių, kurias reikia nuvalyti. Pakanka netgi perkelti žemę nuo vienos kūno dalies ant kitos. Būtina nuvalyti veidą ir rankas iki alkūnių. Nereikia žemės įtrinti iki pat plaukų šaknų. Pagal teisingiausią nuomonę, teyemmume tvarka nėra būtina. Todėl leidžiama dešine ranka, kuria paliesta žemė, nuvalyti veidą, o kaire – dešinę ranką.
Pasak Ahmedo ibn Hanbalo, tejemmumo atlikimas vienu smūgiu yra laikomas sunna (pranašo pavyzdžiu). Tačiau, jeigu jis atliekamas dviem smūgiais, tai taip pat yra leistina.
Teyemmume privaloma apšlakstyti veidą ir rankas iki riešų, o iki alkūnių – tai sunna (rekomenduojama). Dauguma Hanbelių mokyklos teologų laikosi šios nuomonės. Antrą kartą apšlakstyti rankas taip pat yra sunna. Leidžiama perkelti likusius dulkius nuo vienos rankos ant kitos, su sąlyga, kad ta ranka nebuvo palietusi kitos vietos.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
