Ar galima nužudyti atsimetėlį, nepakvietus jo atgailai?

– Kokia yra įvairių konfesijų nuomonė šiuo klausimu?

Mūsų brangus broli,

Ši Ibn Kudamos, vieno iš Hanbelių mokslininkų, nuomonė nėra laikoma šios mokyklos oficialia pozicija. Daugumos nuomone, atkritusįjį nuo tikėjimo privaloma kviesti atgailai.

Atskalūnas:

Tai yra asmuo, kuris savo noru atsisako islamo, aiškiai pareikšdamas savo atsisakymą, ištardamas žodžius, kurie tai reiškia, arba atlikdamas veiksmą, vedantį prie atsisakymo.

Atsivertėlio nužudymas:

Mokslininkai vieningai sutaria, kad atsimetėlio nužudymas yra privalomas. Nes pranašas (s.a.v.) pasakė:

„Kas išsižada savo tikėjimo

(Islamas)

jei jis tai pakeis, nužudykite jį.”

(1)

„Musulmano kraujas tampa leistinas tik dėl vienos iš trijų priežasčių: ištekėjusios moters, kuri padarė svetimavimą, žmogžudžio ir to, kuris atsiskyrė nuo bendruomenės ir atsisakė savo religijos.“

įsakė.(2)

„Moterys vardu Ummu Mervan atsisakė islamo. Apie tai buvo pranešta pranašui Mahometui (s.a.v.), o jis nurodė, kad moteris būtų pakviesta atgailai, ir jeigu ji atgailautų, būtų paleista, o jeigu ne – nužudyta.“

(3)

Kaip minima žymiajame Muazo (ra) hadise, kai Pranašas (as) jį siuntė į Jemeną, jis pasakė:

„Jei koks vyras atsisakys islamo, pirmiausia pakviesk jį atgal į islamą. Jei jis sugrįš, puiku; jei ne, nukirsk jam galvą. Jei kokia moteris atsisakys islamo, pirmiausia pakviesk ją atgal į islamą. Jei ji sugrįš, puiku; jei ne, nukirsk jai galvą.“

(4) Hafizas Ibn Hadžeras teigia: „Šio hadiso isnadas yra geras. Tai yra pagrindinis tekstas, kurio reikėtų laikytis ginčų atveju.“

Prieš nužudymą, pagal Hanbelitų mokyklą, atsižadėjusįjį nuo tikėjimo derėtų pakviesti atgailai ir pasiūlyti jam priimti islamą, nes yra tikimybė, kad jis gali atsiversti. Jei jis atsiverstų, tai būtų palankiai priimta. Jei jis neatsiverstų, tuomet islamo valstybės vadovas…

(arba jo įgaliotinis)

Jei yra vilties, kad jis atgailaus, arba pats atsimetėlis prašo laiko, jam suteikiama trijų dienų atgailos galimybė. Tačiau jei vilties atgailauti nėra arba atsimetėlis laiko neprašo, jis nedelsiant nužudomas. Tai patvirtina šis pasakojimas, perduotas iš Hz. Ömer (ra):

„Vienam vyrui, atvykusiam pas jį iš islamo armijos, kalifas Omaras paklausė: „Ar yra kokių naujienų iš toli?“ Vyras atsakė: „Taip, vienas vyras, priėmęs islamą, vėliau vėl atsižadėjo Dievo, ir mes jį nužudėme.“ Tada Omaras tarė: „O jeigu būtumėte jį uždarę į namą trims dienoms ir kasdien davę po duonos kepalą… Galbūt jis būtų atgailavęs.“ Po to pridūrė: „O Dieve, aš nedalyvavau šiame įvykyje, nenurodžiau taip pasielgti ir nesutikau su tuo, kai išgirdau.“

(5) Kemaleddinas Ibnul-Humamas:

„Tai, kad Hz. Ömeris pareiškė, jog yra atsiribojęs nuo šio įvykio, reiškia, kad raginimas atgailauti yra privalomas.“

taip sako.

Pasak daugumos, atsimetusią moterį ir vyrą prieš nužudymą privaloma tris kartus pakviesti atgailai. Šio sprendimo įrodymu laikomi aukščiau minėtas Ummu Mervan hadisas ir pasakojimai iš Hz. Omero, kuriuose jis laiko atgailos kvietimą privalomu.

Apibendrinant, pasiūlyti atkritusiajam grįžti į islamą, pagal Hanafių mokyklą, yra pageidautina (6), o pagal daugumą – privaloma. Jei atkritęs asmuo turi abejonių, jam turi būti pateikti reikiami paaiškinimai. Matyt, tik abejojantis asmuo gali atsisakyti tikėjimo. Pagal Hanafių mokyklą, atkritusįjį rekomenduojama laikyti kalėjime tris dienas. Per šį laikotarpį jam kasdien siūloma priimti islamą. Jei jis priima islamą – puiku; jei ne –

„Nužudykite tą, kuris pakeitė savo religiją.“

pagal hadisą, jis bus nužudytas. (7)

Tik imamas atsimetė nuo tikėjimo.

(valstybės vadovas)

arba jį nužudo jo įpėdinis.

Tas, kuris nužudo atsimetėlį be jų leidimo, yra nubaudžiamas už nusižengimą, nes jis pasielgė neteisingai.

Norėdami gauti daugiau informacijos, spustelėkite čia:

– ATSIKRITĖLIS.

Išnašos:

1. Išskyrus Muslimą, šią hadisą per Ibn Abi Šaibą ir Abdurrezaką, remdamiesi Ikrimu, perdavė ir kiti, cituodami Ibn Abbasą. Žr. Neylü’l-Evtâr, VII, 190.

2. Buhari ir Muslimas perdavė iš Ibn Masudo (ra). Sūbūlu’s-Selām, III, 231; el-İlmām, 443.

3. Darekutnis ir Beihakis perdavė šį hadisą iš Džabiro (r.a.), tačiau jo isnadas yra silpnas. Beihakis taip pat perdavė jį iš Aišos (r.a.) kitu silpnu keliu. Neylu’l-Evtâr, VII, 192; Nasbu’r-Râye, III, 458; et-Telhîsü’l-Habîr, Egipto leidimas, IV, 49.

4. Taberani savo „al-Mu’džem“ knygoje pateikia Mu’azo ibn Džabelio (r.a.) perduotą hadisą. Hafizas ibn Hadžeras teigė, kad jo isnadas yra geras. (Neylu’l-Evtâr, VII, 193; Nasbu’r-Râye, III, 457).

5. Imamas Malikas savo „Muvatta“ knygoje, o Beihakis – per Imamą Šafiją, perduodami pasakojimą nuo Muhamedo b. Abdullaho b. Abdulkadiro, rašo: „Pas Omarą b. el-Hatabą atėjo vyras iš Abu Musos el-Aš’ario…“ (Nasbu’r-Râye, III, 460; Neylû’l-Evtâr, VII, 191).

6. el-Kitab ma’al Lübâb, IV, 148.

7. Buhari, Ebu Davud, Nesai, Tirmizi, Ibn Madže, Ahmed ir Abdullah ibn Abbas (ra) tai perdavė.

Su pagarba ir maldomis…

Islamas klausimais ir atsakymais