– Kodėl negalime taikyti kitų teisės mokyklų nuostatų, išskyrus būtinybės atvejus?
– Argumentas: tai gali atverti duris sektantizmui. Šis argumentas manęs neįtikina. Kai kurie dalykai, kuriuos musulmonai galėjo daryti prieš atsirandant sektoms, dabar, išskyrus ypatingas aplinkybes, nebegalimi. Taigi, ar sektos mums sukelia sunkumų?
– Ar galėtumėte padėti; ar gali kas nors be būtinybės laikytis kitos religinės mokyklos nuostatų vienu ar keliais klausimais?
Mūsų brangus broli,
– Žmogus,
neprivalo laikytis tam tikros religinės doktrinos
Šis dalykas yra patvirtintas vieningu mokslininkų sutarimu.
– Tačiau,
norint pasirinkti vieną iš religinių nuostatų
Žinios apie Koraną ir Suną.
Tai būtina. Tas, kas nepakankamai gerai išmano islamo ir arabų kalbą, kad galėtų išvesti sprendimus iš Korano eilučių ir hadisų, neturi teisės rinktis. Nes, renkantis vieną dalyką iš kitų, reikia tikėti, kad jis yra geresnis ir teisingesnis už kitus.
Priešingu atveju, tas, kuris renkasi pagal savo asmeninius norus, o ne pagal religiją, žaidžia su religija.
Štai kodėl, pasak islamo mokslininkų,
žmonės, neturintys aukšto lygio islamo teologijos žinių
(ir devyniasdešimt aštuoni procentai dėstytojų)
dalis laikosi tam tikros teisės mokyklos arba vadovaujasi kompetentingo ir įtakingo muftijaus / fatvą išduodančio dvasininko fatva.
– Jei žmogus mano, kad kitos religinės mokyklos nuostata yra teisingesnė ir geresnė, nėra nieko blogo, jei jis ja vadovaujasi.
Svarbiausia, kad jis būtų teisingai pasirinkęs, remdamasis savo žiniomis.
Taigi, jis turėtų turėti žinių, leidžiančių jam palyginti savo religinės mokyklos nuomonę su kitos religinės mokyklos nuomone, ir todėl turėtų turėti gebėjimą pasirinkti.
– Kaip žinia, didelė atsakomybė tenka tiems, kurie neišmanėliškai ir be atodairos iškraipo šventas vertybes turinčios religijos, tokios kaip islamas, nuostatas. Kitaip tariant, jeigu žmogus, nesigilindamas į mokslinius įrodymus ir neįsitikinęs tiesa, pasirenka tai, kas jam patinka, tai reiškia tiesiog tyčiojimąsi iš religijos. Tokiu atveju jis siekia ne Dievo valios ir palankumo, o savo pažiūrų ir norų, tenkindamas savo ego.
– Konfesijos nėra religijos esminiai elementai.
Tai tiesa. Nes Saadet asrında (pranašo Mahometo laikais) nebuvo jokių sektų. Tačiau, atsižvelgiant į išbandymo paslaptį, ne visada įmanoma iš Korano ir sunos (pranašo Mahometo tradicijos) ištraukti visiškai aiškias nuostatas. Tai akivaizdžiai rodo skirtingos nuomonės ir interpretacijos, egzistavusios ir Sahabų laikais, ir vėlesniais dviem šimtmečiais.
Štai kodėl religinės pakraipos vadinamos „mezhep“, o tai reiškia „kelias“ arba „požiūris“.
-nors ir neoficialiu pavadinimu-
egzistuoja nuo pat pranašo Mahometo bendražygių laikų…
– Šiandien keturių sunitų ir džemaatų mokyklų svarba,
tai kyla iš noro apsaugoti žmones nuo atsainumo religijoje, nuo anarchijos mąstyme ir užkirsti kelią tūkstančių sektų, kurios sukeltų sumaištį, atsiradimui.
– Kas nors, kas atitinka aukščiau minėtas sąlygas, vieną dieną
(remiantis įrodymu)
Pagal Hanafių mokyklą, kita diena.
(remiantis nauju įrodymu, kurį jis pamatė)
Jis gali melstis pagal Šafi’i mokyklą.
(žr. Ibn Abidin, 1/76)
– Ir pabaigai, nepamirškime, kad
Dievas žino, kas yra žmonių širdyse.
Jis puikiai žino, kodėl žmogus atlieka tam tikrą darbą: ar dėl to, kad tai patinka jo ego, ar dėl to, kad jis mano, jog tai teisinga ir siekia Dievo palankumo, ir atitinkamai vertina tą žmogų. Tų, kurie bando ištrūkti iš religinių mokyklų rėmų, kad įgytų laisvę elgtis kaip nori, apgailėtina būklė Dievui nėra paslaptis…
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
