Pagal Šafijaus mokyklą, ar moters veidas, rankos ir kojos yra avret (tai, kas turi būti paslėpta) vyrams? Kitaip tariant, ar moteris turi uždengti šias kūno dalis vyrams?
Mūsų brangus broli,
Pagal Šafi’i mokyklos vyraujančią nuomonę, visa moters kūnas, išskyrus veidą ir rankas, yra laikomas avretu (vietomis, kurias privaloma pridengti).
(Nevevi, Mecmu’ III/167; Ceziri, Kitabü’l-fıkh ale’l-mezahibi’l erbaa, I/192)
Šafių teisės šaltiniuose šiuo klausimu yra dvi nuomonės. Kai kurie mokslininkai mano, kad moters rankos ir veidas taip pat yra avretas (tai, kas turi būti paslėpta) svetimšalių akivaizdoje.
(žr. Cezerî, el-Fıkhu ala’a-mezahibi’l –arbaa, 1/192).
Tai, kad musulmonės moterys visą istoriją vaikščiojo su šydu, yra to įrodymas.
(žr. Muğni’l-Muhtac,-Šamile, XII/38)
Tačiau teisingiau būtų tai suprasti ne kaip moters rankų ir veido uždengimą, o kaip draudimą svetimiems vyrams žiūrėti į šias moters kūno dalis. Iš tiesų, Imamas Nevevi šiuo klausimu laikėsi tokios nuomonės.
„Suaugusiam vyrui draudžiama žiūrėti į svetimą moterį. Jei kyla pavojus pagundai, draudžiama žiūrėti net į jos rankas ar veidą. Teisingiausia nuomone, draudžiama žiūrėti ir tada, kai tokio pavojaus nėra.“ (žr. el-Minhac/es-Siracu’l-Vehhac, p. 360)
.
Šarih el-Ğemravî taip pat teigė, kad „iš šios Imamo Nevevi’o išvados galima suprasti, kad rankos ir veidas iš tikrųjų nėra avret (vietos, kurias privaloma slėpti)“ (žr. ten pat).
Komentatorius Zekeriya el-Ensari, pateikęs šią nuomonę, pridūrė:
„Antra nuomonė teigia, kad – jeigu nėra pagundos ir geismo – žvelgti į moters veidą ir rankas nėra draudžiama (…)”
Iš Musannifo (Nevevio) žodžių suprantama, kad moters rankos ir veidas iš tikrųjų nėra avret (tai, kas turi būti paslėpta). Tačiau žiūrėti į juos yra haram (draudžiama). Maverdî savo knygoje „Sakat“ taip pat cituoja žodžius, kurie išreiškia tą pačią nuomonę.
(Muğni’l-Muhtac-Šamile, XII/38).
Iš tiesų, Imamo Nevevi šiuo klausimu turi labai aiškią nuomonę:
„Pagal labiausiai paplitusią nuomonę mūsų mokykloje… laisvų moterų avretas – išskyrus rankas ir veidą – yra visas kūnas.“
(al-Majmu’, III/169).
Šiuo klausimu šafijitai, kaip ir kitų mokyklų teologai,
„Tegul jos nerodo savo papuošalų, išskyrus tuos, kurie yra savaime matomi.“
(Nur, 24/31)
jie rėmėsi šia eilute iš Korano. Pasak Abdullah ibn Abbas, šioje eilutėje esantis žodis
„Dalis, kuri pasirodo savaime“
Tai reiškia rankas ir veidą. Be to, yra hadisų, draudžiančių moteriai, vilkinčiai ihramą, dengti rankas ir veidą. Tai rodo, kad jų atidengimas nėra haramas ir jos nelaikomos avretu.
(žr. Nevevî, III/167; Ebu Jahja Zekerija el-Ensarî, Esna’l-Metalib, 1/176; Muğni’l-muhtac, 1/185; V. Zuhaylî, el-Fıkhu’l-İslamî, 1/590).
– Ziyadî savo „Šerhu’l-Muharrer“ veikale moters nuogumą skirsto į tris dalis:
a.
Atsidengimas maldos metu;
Tai visas jo kūnas, išskyrus rankas ir veidą.
b.
Svetim vyrams ji atidengia savo gėdą;
Pasak patikimos nuomonės, tai apima visą kūną, įskaitant rankas ir veidą.
c.
Kai moteris yra viena/atskirai ir šalia jos yra jai artimi asmenys, su kuriais ji negali susituokti, ji gali būti be hidžabo.
tai yra tarsi vyro gėda (Tuhfetu’l-Muhtac-Šamile, VI/246).
– Kaip pranešė Kadı Iyaz, remdamasis „visuomenės nuomone“,
Moterims, einant gatve, veidą dengti nėra privaloma, tai tik rekomenduojama, bet
-pagal atitinkamoje ajetoje nurodytą įsakymą-
Užsieniečiai vyrai neturėtų žiūrėti.
(amžius, XXIX/210; Nihayetu’l Muhtac-Šamile, XX/184).
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
