„Motinos turėtų žindyti savo vaikus du pilnus metus. Tai skirta toms, kurios nori žindyti idealiai…“
(Al-Baqarah, 2:233)
–
Ar galėtumėte paaiškinti šią Korano eilutę, susijusią su vaikų žindymu?
Mūsų brangus broli,
„Motinos turi žindyti savo vaikus du pilnus metus. Tai tiems, kurie nori žindyti tobulai. Tėvo pareiga – aprūpinti motiną tinkamu maistu ir drabužiais. Niekas neturi būti apkrautas pareiga, viršijančia jo galimybes. Nei motina, nei tėvas neturi patirti žalos dėl vaiko. Tėvo įpėdinis taip pat turi atlikti šią pareigą. Tačiau jeigu tėvai susitaria ir nusprendžia nujunkyti vaiką anksčiau nei po dviejų metų, jie neatsako už tai. Jeigu norite, kad jūsų vaikus žindytų kitos moterys, tai taip pat leidžiama, su sąlyga, kad tinkamai atlyginsite joms už tai. Tačiau bijokite Dievo ir žinokite, kad Dievas mato viską, ką darote.“
(Al-Baqarah, 2:233)
Visos motinos, nesvarbu, ar jos susituokusios, ar išsiskyrusios, turi žindyti savo vaikus pilnus du metus, ir tai yra dieviškasis įsakymas. Šis įsakymas skirtas toms, kurios nori užbaigti žindymo laikotarpį. Taigi, pilni du metai yra maksimalus žindymo laikas, o, kaip bus paaiškinta toliau, šį laikotarpį galima sutrumpinti.
„Mevludünleh”
tai yra, vaikas gimė pats sau ir tas, kuris jį pagimdė, turi priežastį ir teisę į jo kilmę.
tėvas
Be to, tėvams privaloma aprūpinti vaikus maistu ir drabužiais, taip pat ir mokėti motinoms atlyginimą. Tačiau tai nėra besąlyginė pareiga, o tik tiek, kiek yra įmanoma, atsižvelgiant į tėvo galimybes ir abiejų šalių situaciją, tokia apimtimi, kokią nustatytų teismas. Juk niekas negali būti įpareigotas daryti daugiau, nei jis gali.
„pasiūlymas, kurio neįmanoma atsisakyti”
Nors ir įmanoma įpareigoti žmogų dalykais, kurių jis nepajėgus atlikti, to nedaroma.
Niekas neturi bandyti pakenkti nei motinai dėl vaiko, nei tėvui dėl vaiko. Niekas neturi bandyti pakenkti, niekam neturi būti pakenkta.
„Blogis neatlyginamas blogiu.”
Jei tėvas gyvas, išlaikymas ir apranga tokie, o jei miręs, tai priklauso jo įpėdiniui. Šis įpėdinis gali būti arba tėvo, arba vaiko įpėdinis. Jei mirusio tėvo įpėdiniui, vaikui, liko pakankamai turto, tai išlaikymas ir apranga jam; o jei ne, tai artimiausiam giminaičiui, turinčiam teisę į paveldėjimą, t.y. „zi-rahim-i mahrem“.
(giminaitei, kuri yra jam per arti, kad su ja tuoktis)
arba tai tampa privaloma jo giminaičiams (iš tėvo pusės).
Jei tėvai nori atjunkyti vaiką nuo krūties anksčiau nei po dvejų metų, tai jiems abiem, su sąlyga, kad jie apsvarstys ir susitars, nėra jokios nuodėmės. Tėvai, bendraudami ir tardamiesi, visada turėtų atsižvelgti į vaiko interesus. Jei jie susitaria ir pasiekia bendrą sutarimą, tikimybė suklysti yra minimali. Net jei ir suklystų, klaida, padaryta geranoriškai ir remiantis kompetentinga nuomone, yra atleistina. Tačiau, jei šalys nesusitaria arba tai padaroma be vienos iš jų sutikimo, tai yra nuodėmė. Štai aukščiau…
„kas nori visiškai užbaigti žindymą”
, šioje diskusijoje yra tas, kuris nenori nustoti žindyti.
O tėvai! Jei norite, kad jūsų vaikas būtų maitinamas krūtimi, ir norite sumokėti už tai, tai, jei atlyginimas ar, pagal Ibn Kesiro skaitymo variantą, atlygis (dovana) bus tinkamai ir teisėtai nustatytas, tai jums nebus nuodėmė. Taigi tėvas gali neleisti tikrajai motinai maitinti savo vaiko krūtimi, bet turi pasirūpinti, kad maitinanti moteris būtų patenkinta ir gerai prižiūrėtų vaiką. Būkite atsargūs ir bijokite Dievo, nes žinokite, kad Dievas žino viską, ką darote, ir atitinkamai jus nubaudys arba apdovanos.
(žr. Elmalılı M. Hamdi YAZIR, Korano aiškinimas)
Pastaba:
Šiuo klausimu žr. šį straipsnį ir
UNICEF (Jungtinių Tautų vaikų fondas)
Taip pat rekomenduojame perskaityti Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) pareiškimus.
Kodėl dveji metai?
Trumpai aptarsime motinos pieno pranašumus, atsižvelgiant į naujausius tyrimus. Klasikinėse medicinos knygose teigiama, kad kūdikiui pakanka šešių mėnesių žindymo. Vėliau šis laikotarpis buvo pratęstas iki devynių mėnesių (1). Naujausiuose leidiniuose matome, kad šis laikotarpis pratęstas iki dvejų metų. Naujausiuose „Pediatrinės terapijos vadovo“ leidiniuose teigiama, kad kūdikį reikia žindyti dvejus metus.
Atsižvelgiant į naujausias publikacijas, pažvelkime į motinos pieną (2): Motinos piene
„laisvasis taurinas”
Jis turi keturiasdešimt kartų daugiau nei karvės piene. Jis vaidina svarbų vaidmenį smegenų vystymuisi. Taigi, svarbus faktorius vaiko intelekto ugdymui yra ilgas žindymas.
Motinos pienas laikomas vienu iš stipriausių mikrobų žudiklių.
Sergant sepsiu (t.y., kai organizmas yra plačiai užkrėstas mikrobais), pieno davimas yra toks pat svarbus kaip ir kraujo perpylimas. Vaikas tuo metu negali žįsti krūties. Nedideliais kiekiais, per nosį, su pertraukomis, į skrandį duodamas pienas veikia kaip stipriausi antibiotikai. Pienas turi būti švariai paimtas iš motinos ir duotas vaikui. Klaidingas supratimas yra ir tai, kad sergant viduriavimu vaikui negalima duoti žįsti krūties.
Tačiau šiais laikais pienas ne tik duodamas viduriuojantiems vaikams kaip maistas, bet ir naudojamas viduriavimui gydyti.
Vienas tyrimas parodė, kad viduriavimo sukeltos mirtys ir hipernatremija (natrio perteklius kraujyje) rečiau pasitaiko kūdikiams, maitinamiems motinos pienu (3). Tai patvirtina ir serijiniai tyrimai Anglijoje ir Velse.
Sekretorinis IgA (tam tikra antikūnų molekulė), laktoferinas ir ligandai, kurių gausu motinos piene, slopina mikroorganizmų dauginimąsi.
Motinos piene esantis lizocimas turi baktericidinių savybių. Naujagimių skyriuose, greitai po gimimo duodant motinos pieno, užkertamas kelias klebsielės, baisios šio skyriaus bakterijos, plitimui ir išvengiama nekrotizuojančio enterokolito – sunkios ligos, pasireiškiančios pilvo pūtimu ir krauju išmatose.
Motinos piene yra medžiagų, kurios apsaugo nuo virusų.
Plataus spektro virusų naikinantys faktoriai užima svarbią vietą motinos piene. Ypač atsilikusiose šalyse kūdikių, maitinamų motinos pienu, mirtingumas yra mažas.
Kūdikiai, maitinami motinos pienu, ateityje yra apsaugoti nuo aterosklerozės ir nutukimo, kurie yra vyresnio amžiaus žmonių ligos.
Kadangi motinos piene yra didesnis cholesterolio kiekis, tai skatina fermentų, būtinų cholesterolio katabolizmui, gamybą (4).
Lloyd ir Falkner savo publikacijose mini, kad nutukimas retai pasitaiko tarp kūdikių, maitinamų motinos pienu.
(5) Hipotirozė, liga, kuriai būdingas nepakankamas skydliaukės aktyvumas, rečiau pasitaiko tarp tų, kurie gavo pakankamai motinos pieno. Žindytiems kūdikiams taip pat rečiau pasitaiko alergija karvės pienui ir netoleravimas laktozės.
Stevensonas pažymi, kad antroje šešių mėnesių laikotarpio pusėje kvėpavimo takų infekcijos taip pat rečiau pasitaiko kūdikiams, maitinamiems motinos pienu, ir kad motinos piene yra didesnis IgA antikūnų kiekis.
Teigiama, kad kiaulytės, gripo, vėjaraupių ir japoniškojo B encefalito (smegenų uždegimo) virusų dauginimąsi slopina motinos piene esančios medžiagos, o piene esantys antikūnai stiprina virškinimo sistemos atsparumą, ypač suteikdami atsparumą E. coli tipo mikrobams.
Ilgalaikis žindymas motinai taip pat suteikia didelių privalumų.
Viename leidinyje teigiama, kad žindančioms motinoms rečiau pasitaiko krūties vėžys, taip pat pažymima, kad moterims, kurios pagimdė iki 18 metų, krūties vėžys sumažėja trečdaliu. (7) Kitoje publikacijoje teigiama, kad krūties vėžys gali būti užkirstas kelias, jei moteris pagimdo iki 25 metų. (8)
Pradėta vėlinti papildomo maisto davimą kūdikiui kartu su motinos pienu.
Literatūroje šis laikotarpis nurodomas kaip šeši mėnesiai. Kūdikiams, maitinamiems motinos pienu, geležies trūkumas per pirmuosius devynis mėnesius pasitaiko retai, nes iš motinos pieno gaunama geležis gali patenkinti dienos poreikį. Pradėjus papildomą maitinimą, šie vaikai patenka į rizikos grupę dėl geležies trūkumo, nes tiek pačiuose papildomuose maisto produktuose yra mažai geležies, tiek ir kietas maistas gali sumažinti geležies pasisavinimą iš motinos pieno (iki 80%).
Nustatyta, kad kūdikiai, kurie iki devynių mėnesių amžiaus negauna jokio papildomo maisto, išskyrus motinos pieną, neserga mažakraujyste (anemija).
Tyrimas, atliktas su geležies stokos anemija sergančiais asmenimis, parodė, kad 50 % grupės, kuriai diagnozuota geležies stokos anemija, kasdien prarado 7 cm³ kraujo iš virškinimo trakto dėl šviežio karvės pieno vartojimo. Be geležies trūkumo karvės piene, ilgalaikis kraujo netekimas yra svarbus faktorius, kurio negalima pamiršti vystantis geležies stokos anemijai. Manoma, kad karvės piene esantis faktorius, sukeliantis lėtinį kraujo netekimą, yra didelės molekulinės masės laktalbuminas, veikiantis žarnyną.
Aiškiai tariant, per greitas perėjimas nuo žindymo prie kitų maisto produktų turi neigiamą poveikį vaikui. Ankstyvas atsisakymas nuo žindymo neigiamai veikia vaiko psichiką.
Prof. Adasal (10),
„Per ankstyvas atjunkymas nuo krūties visada sukelia priekaištus ir norą dominuoti. Staigus atjunkymas gali sukelti emocinius sutrikimus.”
teigia. O profesorius Köknel (11) –
„Potraukis maistui, alkoholiui, rūkymui, narkotikų vartojimas, oralinė fazė”
(kūdikio žindymo laikotarpiai)
tai yra susijusio nutrūkimo rezultatas.”
sako.
Ankstyvas vaiko atjunkymas nuo žindymo sukelia neigiamas pasekmes jo psichikai.
24 dienų amžiaus 7 jūrų kiaulytės buvo laikomos maisto trūkumo sąlygomis, gaudamos labai mažai maisto. Septynios kitos jūrų kiaulytės buvo naudojamos kaip kontrolinė grupė ir nebuvo laikomos maisto trūkumo sąlygomis. Po aštuonių dienų abiejų grupių jūrų kiaulytės buvo pradėtos laikyti vienodomis sąlygomis. Ir buvo tikimasi, kad jos užaugs iki suaugusių gyvūnų su normalia mityba. Praėjus penkiems mėnesiams po eksperimento, tarp jūrų kiaulyčių, kurios anksčiau buvo laikomos maisto trūkumo sąlygomis, ir tų, kurios nebuvo, nebuvo reikšmingų skirtumų fiziniame vystymesi ir elgesyje. Tačiau kai jūrų kiaulytės šį kartą buvo laikomos visiško trūkumo sąlygomis, jūrų kiaulytės, kurios buvo badinamos jauniklystėje, parodė tris kartus didesnį maisto kaupimą, sandėliavimą, kaupimą ir godumą, palyginti su jūrų kiaulytėmis, kurios nebuvo badinamos. Taigi, vaikystėje patirtas poveikis tęsiasi ir suaugusiame gyvenime. Šiuo atžvilgiu vaikystėje patirtas jūrų kiaulyčių gyvenimas paveikė jų asmenybę. Paprastai tariant, ankstyvas vaiko atjunkymas nuo žindymo gali sukelti asmenybės sutrikimą vėliau.
Sociologė Mead savo tyrimuose nustatė, kad vaikai, kurie vaikystėje patyrė mažai švelnumo ir buvo maitinami skurdžiai, vėliau užauga agresyviais, konfliktiškais ir nepasitikinčiais žmonėmis. Kai vaikas žindomas dvejus metus, išsprendžiamos ir mitybos, ir švelnumo problemos. Nes žindymas – tai ir švelnumo, ir maitinimo aktas.
Profesorius Harlovas įrodė, kad motinos buvimas svarbus ne tik fizinei paramai, bet ir vaiko malonumų patenkinimui: jis įdėjo mažą beždžionėlę į vielinį narvą su vieliniu beždžionės maketu, turinčiu buteliuką su pienu, ir šalia pastatė kitą beždžionės maketą, padengtą beždžionės kailiu, bet be buteliuko. Ilgų eksperimentų rezultatai gali būti apibendrinti taip: beždžionėlė žindo tik iš vielinio maketo, bet miegoti eina prie kailiu padengto maketo. Išgąsdinta beždžionėlė taip pat glaudžiasi prie kailiu padengto maketo. Beždžionėlė iš anksto turi polinkį laikytis kailio. Taip ji nurimsta.
Žindomas kūdikis motinos glėbyje ne tik maitinasi, bet ir jaučiasi saugiai.
Kaip sako prof. Cebiroğlu: „Motina numalšina vaiko alkį, šlapumą, šalčio pojūtį. Kartu su tuo vaikas kiekvieną kartą jaučia motinos balsą, kvapą, prisilietimą. Kūdikis taip pat žiūri į motinos veidą, po dviejų mėnesių šypsosi, verkia, atsipalaiduoja, kad jį būtų patogu laikyti ant rankų. Štai kodėl maitinimas krūtimi yra geresnis už maitinimą buteliuku, o maitinimas buteliuku ant rankų yra geresnis už maitinimą paguldžius vaiką atskirai.” Prof. Cebiroğlu taip pat sako: „Vaikui patinka žįsti krūtį net ir po to, kai jis pasisotina. Jei jis per anksti nujunkomas nuo žindymo, pastebima, kad vaikas žinda savo pirštą, kad patenkintų savo malonumą.”
Kai vaikas maitinamas krūtimi motinos glėbyje, tai jame sumažina nerimą, kurį jis jaučia.
(nerimas, baimė ir nesaugumas)
raminantis, teikiantis jam ramybę
(atsipalaidavimas ir saugumo jausmas)
yra paveiktas.
Kūdikio laikymas ant rankų žindymo metu suteikia jam saugumo jausmą. Bowlby nustatė, kad prisilietimas prie motinos kūno turi didelę reikšmę saugumo jausmo formavimuisi. Messerman pabrėžia, kad motinos apkabinimas yra svarbus įvykis.
Ilgalaikis kūdikio žindymas vėliau sukuria pasitikėjimo savimi ir stabilios psichinės būsenos pagrindą.
Ankstyvas atjunkymas nuo krūties sukelia psichologinių problemų. Profesorius Yörükoğlu teigia, kad šios problemos kūdikystėje vėliau gali sukelti persivalgymą, nutukimą, polinkį į alkoholį ir narkotikus bei psichinę depresiją.
Viskame
„kas daro, tas žino”
, tokiu atveju tik
„Kas žino, tas kalba”.
Mes taip pat turime įsiklausyti į visatos Kūrėjo žodį šiuo klausimu ir jį įgyvendinti.
„Tegul vaikus žindo pilnus dvejus metus.“
(Al-Baqarah, 2:233)
„Nujunkymas taip pat įvyksta per dvejus metus.”
(Lokmanas, 31/14)
Šaltiniai:
1) Nelson „Pediatrijos vadovėlis“, 1976; 2) Acta Pediatrica, 1982; 3) Acta Scandinavica 299, 1982; 4) Current Pediatrics, 1982; 5) Lloyd 1980 ir Falkner 1980; 6) Acta Paediatrica Scandinavica, 1982; 7) Macmalson „Vėžys“; 8) Vorherr „Žmogaus krūties vėžys“; 9) Psichiatrija; 10) Psichikos sveikata ir ligos; 11) Asmenybė.
Motinos pienas yra svarbus!
Žindymas motinos pienu yra geriausias žinomas būdas maitinti kūdikius, kad jie sveikai augtų ir vystytųsi. Tačiau 1993 metais atliktas
„Turkijos gyventojų ir sveikatos tyrimas“
Pirmąjį pusmetį tik motinos pienu maitinamų kūdikių skaičius buvo 1,3 procento. UNICEF siekia padidinti šį skaičių ne tik Turkijoje, bet ir visame pasaulyje, todėl šiame straipsnyje dalijasi su jumis tuo, kas jums įdomu apie motinos pieną.
Žindymas motinos pienu yra geriausias žinomas būdas užtikrinti sveiką kūdikių augimą ir vystymąsi. Motinos pienas turi tokią sudėtį, kad kūdikiai per pirmuosius šešis mėnesius gali gauti visus reikalingus maistinius elementus be jokių papildomų maisto produktų. Be to, motinos pienas visada prieinamas ir nemokamas, todėl kiekviena motina gali lengvai juo pasinaudoti. Tačiau 1993 metais atliktas…
„Turkijos gyventojų ir sveikatos tyrimas“
Pirmąjį pusmetį tik motinos pienu maitinamų kūdikių skaičius siekė tik 1,3 %. Tame pačiame tyrime nustatyta, kad 25 % vaikų iki penkerių metų amžiaus kenčia nuo mitybos nepakankamumo ir kad kasmet 63 000 vaikų miršta nuo ligų, kurių būtų galima išvengti.
Siekiant sumažinti šių mirčių skaičių ir užtikrinti kūdikių sveikatą, tokios organizacijos kaip Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF informuoja ir skatina motinas žindyti kūdikius krūtimi Turkijoje ir daugelyje pasaulio šalių.
Motinos pieno nauda kūdikiui:
– Motinos pienas yra higieniškas.
– Apsaugo kūdikį nuo užkrečiamų ligų.
– Visiškai patenkina kūdikio vandens poreikį, papildomai vandens duoti nereikia.
– Kadangi lengvai virškinamas, rečiau pasitaiko viduriavimas, vidurių užkietėjimas ir dujų kaupimasis.
– Motinos piene esantis geležis ir kalcis geriau pasisavinami kūdikio žarnyne, todėl rachitas ir anemija pasitaiko rečiau.
– Motinos piene nėra alergenų.
– Sukuria psichologinį ryšį tarp motinos ir kūdikio.
– Kūdikių, maitinamų krūtimi, intelekto koeficientas yra aukštesnis.
Žindymo nauda motinai:
– Motinos pienas yra ekonomiškas, todėl kiekviena motina, nepriklausomai nuo savo finansinės padėties, gali naudoti šį žindymo metodą.
– Padeda gimdai susitraukti ir grįžti į pradinę padėtį po gimdymo.
– Padeda sudeginti perteklinį svorį.
– Žindančioms moterims rečiau pasitaiko krūties ir kiaušidžių vėžys.
Kokia rizika kyla kūdikiams, kurie nebuvo žindyti?
Kūdikių, kurie nemaitinami motinos pienu, mirtingumas yra 4–6 kartus didesnis nei tų, kurie maitinami. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jei žindymo rodikliai būtų aukštesni, kasmet būtų išgelbėta 1,5 milijono kūdikių gyvybių.
Kiek laiko kūdikiai turėtų būti maitinami motinos pienu?
Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF
, rekomenduoja pradėti maitinti krūtimi iš karto po gimdymo, pirmuosius šešis mėnesius kūdikį maitinti tik motinos pienu ir tęsti žindymą iki dvejų metų ir ilgiau, kartu su tinkamu papildomu maistu po šešių mėnesių.
Šaltinis:
UNICEF (Jungtinių Tautų vaikų fondas)
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
