– Ar galėtumėte paaiškinti šią eilutę?
„Jei mano tarnai tavęs paklaustų apie mane, tai žinok, kad aš esu labai arti. Aš atsiliepiu į kiekvieno, kas man meldžiasi, maldą. Todėl jie taip pat turi atsiliepti į mano kvietimą ir tikėti manimi, kad eitų teisingu keliu ir pasiektų išganymą.“
(Al-Baqarah, 2:186)
Mūsų brangus broli,
„Jei mano tarnai tavęs paklaustų apie mane, tai žinok, kad aš esu labai arti. Aš atsiliepiu į kiekvieno, kas man meldžiasi, maldą. Todėl jie taip pat turi atsiliepti į mano kvietimą ir tikėti manimi, kad eitų teisingu keliu ir pasiektų išganymą.“
(Al-Baqarah, 2:186)
Komentatoriai pateikia skirtingas nuomones dėl šios šventosios eilutės apreiškimo priežasties:
Pasak Hasano al-Basri, šios ajetos apreiškimo priežastis yra tai, kad kai kurie Pranašo (s.a.v.) palydovai…
„Kur yra mūsų Viešpats?”
taip klausia tie, kurie abejoja. O kai kurių nuomone, asmuo,
„O Muhamede, ar mūsų Viešpats yra arti, kad galėtume Jam tyliai melstis, ar Jis yra toli, kad turėtume Jam šaukti garsiai?“
buvo apreikštas, kai jis paklausė:
Pasak Ataya:
„Jūsų Viešpats pasakė: „Meldkitės man, ir aš išklausysiu jūsų maldas…“
Kai buvo apreikštas (1) ajetas, dalis žmonių
„Kada turėtume melstis savo Viešpačiui?“
jie taip pasakė, ir šis šventas ajetas buvo apreikštas dėl to. Tai yra,
„Kai tik mano tarnas manęs meldžia, aš esu jam arti, aš išklausau jo maldą, aš visada atsiliepiu į jo kvietimą.“
tai reiškia.
Pasak Mudžahido, šios ajetos atsiradimo priežastis yra:
„Melskite mane, ir aš išklausysiu jūsų maldas.“
kai buvo apreikštas šis ajetas, dalis žmonių
„Kur mums melstis?”
Tada jie pasakė:
„Kad ir kur pasisuktumėte, ten yra jūsų Viešpaties veidas”
(sutikimas)
jis/ji yra ten.
(2) buvo apreikštas šis šventas ajetas, o jo apreiškimo priežastis buvo būtent šie žmonių klausimai.
Pasak Katade, šios šventosios eilutės apreiškimo priežastis yra tai, kad kai kurie žmonės
„Melskite mane, ir aš išklausysiu jūsų maldas.“
atskleidus šį ajetą:
„O Alacho pranaše, kaip turėtume melstis savo Viešpačiui?“
Šis šventas Korano fragmentas buvo apreikštas, kai jie paklausė:
Visagalis Dievas yra arčiau savo tarnų nei jų širdies arterija. Jis girdi jų maldavimus ir maldas. Yra didelė viltis, kad Dievas atsakys į maldas, jei jos bus nuoširdžios. Nereikia šaukti ar rėkti meldžiantis, nes Jis girdi ir slapčiausias maldas.
Abu Musa al-Ash’ari sako:
„Buvome kartu su Pranašu (s.a.v.) vienos kelionės metu. Kai tik pasiekdavome kokį nors slėnį, garsiai šaukdavome „La ilahe illallah“ ir „Allahu Akbar“. Tai pamatęs Pranašas (s.a.v.) tarė:“
„O, žmonės, gailėkitės savęs! Juk jūs nekviečiate kurčiojo ir to, kuris yra toli. Iš tiesų, Jis yra su jumis. Jis yra tas, kuris viską girdi ir yra labai arti.“
(3)
Šiuo klausimu pranašas Mahometas (s.a.v.) kitame savo hadise taip pat sako:
„Jei musulmonas meldžiasi Dievui be nuodėmių ir nenutraukdamas giminystės ryšių, Dievas jam už šią maldą tikrai atlygins vienu iš trijų būdų: arba iškart patenkins jo prašymą, arba atidės atlygį anapusiniam pasauliui, arba atitolins nuo jo kokią nors blogybę.“
(4)
Taberi sako:
„Jei būtų pasakyta: „Visagalis Dievas šioje šventojoje eilutėje:
„Aš išklausau kiekvieno, kas man meldėsi, maldavimą, kai jis man meldėsi.“
taip teigiama. Tačiau matome, kad daugelio besimeldžiančių žmonių maldos neišgirstamos.”
Atsakymas į tai yra toks: „Yra du šio reiškinio paaiškinimo būdai:
a.
Šiame ajete minimas „vergo maldavimas“ reiškia jo veikimą pagal Dievo įsakymus. Taigi, jei vergas veikia pagal savo Viešpaties valią, Viešpats priima jo darbus ir atlygina jam pažadėtu atlygiu. Iš tiesų, pranašas (s.a.v.) viename hadise apie šį šventąjį ajatą sako:
„Malda yra garbinimas.“
kaip jis pasakė, ir toliau
„Jūsų Viešpats pasakė: „Meldkitės man, kad aš išklausyčiau jūsų maldas. Iš tiesų, tie, kurie iš puikybės atsisako manęs garbinti, pateks į pragarą, pažeminti ir nugalėti.“
(5)
pasakojama, kad jis skaitė šią ają (6).
Iš tiesų, Hasanas al-Basri taip pat šioje ajetoje esančią maldą
„Garbinimas ir darbai“
pasakojama, kad jis tai interpretavo kaip reiškiantį štai ką.
b.
Kitas šio klausimo atsakymas yra toks: Visagalis Dievas šioje šventojoje ajetėje sako:
„Aš išklausau maldavimą to, kuris man meldėsi, kai jis man meldėsi, jeigu aš norėjau.“
tai reiškia. Remiantis šiuo paaiškinimu, nors eilutė turi bendrą prasmę, ji yra susijusi su Visagalio Dievo valia. (7)
Išnašos:
1. Sura Gafir, 40/60.
2. Sura al-Baqara, 2/115.
3. Buharis, K. el-Džihad, skyrius: 131, K. ed-Da’vâl, knyga: 51/Iîhu Davud, K. el-Vilr, skyrius: 26, Hadiso Nr.: 1526.
4. Ahmedas ibn Hanbalas, III/18.
5. Gafir (Mumin), 40/60.
6. Tirmizi, K. Korano aiškinimas, 2-oji sura, 16-asis skyrius, hadisas Nr. 2969.
7. Abu Džaferas Muhamedas ibn Džariras at-Taberis, Taberi tefsiri, Hisar leidykla: 1/438-440.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
