– Anglų fizikas Stephen Hawking teigė: „Šiuolaikinė fizika nepalieka vietos Dievui Visatos sukūrime“ ir tęsė: „Prieš pradedant suprasti mokslą, tikėti, kad Dievas sukūrė Visatą, buvo normalu. Tačiau dabar mokslas siūlo daug įtikinamesnį paaiškinimą. Sakydamas „mes galėsime perskaityti Dievo mintis“, turėjau omenyje, kad jeigu Dievas egzistuotų, o jis neegzistuoja, mes galėtume žinoti viską, ką žino tas Dievas. Aš esu ateistas. Stephen Hawking.“
– Kaip galite į tai atsakyti?
– Ar tikrai mokslo pateiktas paaiškinimas, koks jis bebūtų, yra pakankamas visatos susiformavimui paaiškinti, ar šis paaiškinimas paneigia Dievo egzistavimą?
Mūsų brangus broli,
Pagal Hawkingo požiūrį į Dievą, Dievo nebuvimas visatos susiformavime yra visiškai normalus dalykas. Nes jo Dievas neturi galios valdyti visatos.
Krikščionybėje, kuri yra iškraipyta, t.y. smarkiai pakeista žmonių, vyrauja trejybės samprata. Tai yra:
Dievas, Jėzus ir Marija.
Toks trijų dievybių supratimas, valdantis visatą, mokslininkų nepatenkina. Deja, dėl neigiamos propagandos prieš islamą, jie taip pat neturi supratimo apie islamo dievybės sampratą.
Mokslininkas, kuriam trūksta islamo tikėjimo
Jis turi Dievo sampratą, kurią priima pagal savo pasaulėžiūrą ir kuriai nustato ribas bei galias. Kai kurių nuomone, šis Dievas ar dievai norėtų įsikišti į nepageidaujamus ar skausmą ir kančias sukeliančius gamtos reiškinius, bet neturi tam pakankamai galios.
Kai kurių nuomone, Dievas tarsi laikrodis sureguliavo ir sutvarkė įvykius visatoje, o paskui pasitraukė iš šio reikalo.
Kai kurių filosofų nuomone, pasaulyje esantys dalykai, kurie mums atrodo geri ir gražūs, yra Dievo kontrolėje. O nepageidaujami įvykiai, tai, kas mums atrodo bloga, yra ne Dievo, o gamtos ir atsitiktinumo rezultatas.
Trumpai tariant, Vakarų pasaulyje, kuris nesinaudoja islamo religija, yra tiek pat Dievo sampratų, kiek yra mąstytojų.
Dėl tokios sumaišties ir informacinio triukšmo apie Dievą, kuris sukūrė ir valdo visatą, tokie kaip Hawkingas, neradę tokio Dievo tikėjimo patenkinančiu, pasirinko netikėjimą, tai yra ateizmą. Jų pasaulėžiūroje kūrėjo nebėra. Viskas yra gamtos ar atsitiktinumo rezultatas ir atsiranda savaime.
Tokie kaip Hawkingas renkasi ateizmą, tai yra, netikėjimą Dievu, ir teigia, kad viskas atsirado atsitiktinai ir savaime, pašalinant Dievą iš lygties.
Jie elgiasi taip neišmanėliškai, kad netgi teigia, jog tokia klaidinga filosofija geriausiai paaiškina būtybių atsiradimą ir gyvavimą visatoje.
Atsitiktinai net sriuba neišeis.
Kaip šios milžiniškos visatos sukūrimas iš nieko ir gyvybės tęstinumas galėtų būti atsitiktinumas? Kuo toks mąstymas skiriasi nuo tų, kurie garbina karvę kaip dievą, ar nuo tų, kurie prieš islamą gamino dievus iš saldumynų, ar nuo tų, kurie garbina saulę kaip dievą?
Visata taip pat negali atsirasti savaime, be Kūrėjo, turinčio begalinį žinojimą, valią ir galią.
Kaip išnykusi būtybė gali pati savaime atsirasti iš nebūties į būties pasaulį? Ar gali būti tokia prietaringa ir absurdiška tikėjimo forma ir prielaida?
Pagal šią filosofiją, žmogus turi būti pats savęs kūrėjas:
– Ar jūs pats save pavertėte ląstele motinos įsčiose?
– Ar jūs padauginote tas ląsteles ir kiekvieną iš jų diferencijavote pagal užduotį, kurią ji turės atlikti?
– Ar jūs pats valote savo širdį ir plaučius?
– Ar jūs pats siunčiate reikalingus elementus iš maisto, kurį suvartojate, į kaulus, širdį, smegenis ir plaučius?
Tačiau kol maistas dar burnoje, jis yra žmogaus valioje. O kai jis praryjamas, tai jau ne žmogaus valia nusprendžia, kur jis keliaus – į dantį, galvą ar kaulą. Jei net pats protingiausias, sąmoningiausias, turintis žinių, valios ir galios žmogus negali valdyti savo kūno, tai kaip jis galėtų iš nieko sukurti kitas gyvas ir negyvas būtybes ir užtikrinti jų egzistavimą?
Musė stiklinę vandens laiko vandenynu.
Hawkingas;
„Dabar mes žinome, ką žino Dievas. Dievo mums nebereikia.“
sako jis. Toks pareiškimas yra neigimo žodis, kuris pranoksta net paties šėtono netikėjimą. Šėtonas neneigė Dievo. Jis tik tvirtino, kad yra pranašesnis už Adomą.
Musė stiklinę vandens laiko vandenynu. Šiuo posakiu Hawkingas save nuleido žemiau musės lygio.
Dabar pabandykime įsivaizduoti Hawkingo žinias. Jo žinios užpildytų tik šimto puslapių enciklopediją. Paimkime ir padidinkime jas. Tarkime, Hawkingo žinios užpildytų dešimties tūkstančių puslapių enciklopediją. O Dievo žinios yra begalinės. Kad suprastume šią begalybę, galime pateikti tokį pavyzdį:
Įsivaizduokite enciklopediją, kurios dydis siekia visą Žemės rutulį. Jos aukštis – atstumas nuo Žemės iki Saulės, maždaug 150 milijonų kilometrų. Tarkime, ši enciklopedija pilna informacijos. Jei iš begalybės atimsite šitiek informacijos, kas liks? Liks begalybė. Kiek informacijos beatimtumėte iš begalybės, liks begalybė.
Šis pavyzdys atveria langą į Dievo begalinį žinojimą.
Net jei būtų surinktos visos žinios, kurias turėjo Hawkingas, ir visos žinios, kurias turės visi žmonės nuo Adomo iki pasaulio pabaigos, jos vis tiek būtų tik lašas vandens iš vandenyno, palyginti su Dievo žiniomis.
Saulės atspindys veidrodyje nėra veidrodžio viduje,
Visos žmoguje matomos savybės, ypatybės ir grožis taip pat kyla iš Dievo.
Tai yra Jo vardų atspindys.
Kaip veidrodis negali didžiuotis jame atsispindinčia saulės šviesa, laikydamas ją savo nuosavybe, taip ir žmogus negali laikyti savo nuosavybe Dievo, kaip Visagalio, vardo apraiškos, kuri pasireiškia ir atsispindi jame, ir neturi teisės į tai. Jei Dievas atimtų iš jų šią savo vardo apraišką, šie žmonės, kurie net namų kelio nesugebėtų rasti, save mato kaip didžiulius veidrodžius.
Kiek juokinga, kad vyras, negalintis atsikelti iš neįgaliojo vežimėlio, teigia esąs dievas.
Prisistatydamas kaip Dievas,
„Dabar mes žinome, ką žino Dievas.“
sakantis, ligos prirakintas prie kėdės, net negalintis pagalvoti, kad turi jėgų iš šios būklės išsivaduoti, toks, koks yra;
„Aš savo kalaviju žvaigždes ant žemės nupūsiu.“
Akivaizdu, kad Hawkingas pasielgė kaip klounas ir pasakė neišmanėlišką frazę, atsidūręs tokioje situacijoje, kaip tas vaikas, kuris pasakė:
Kas nori, gali pasirinkti Hawkingą savo vedliu ir sekti paskui jį.
Tokie mokslo filosofai kaip Hawkingas, islamo…
Dievas
Kol jie nuoširdžiai nesistengs suprasti šios sąvokos, jie negalės rasti tiesos, – tai Dievas skelbia daugelyje Korano eilučių. Visagalis Dievas tokius mokslininkus lygina su kurčiais, nebyliais ir aklaisiais, kurie uždega ugnį ir apšviečia aplinkinius, bet patys lieka tamsoje ir nemato tiesos, sakydamas:
„Dievas jiems atideda bausmę. Jis palieka juos klaidžioti savo paklydimuose. Štai tie, kurie nusipirko klaidą vietoj tiesos kelio. Ir jie nenukreipti į tiesos kelią. Taip jų prekyba nebuvo pelninga. Jų pavyzdys yra…“
Tai panašu į tą, kuris uždegė ugnį. Kai ugnis apšviečia aplinkinius, Dievas atima jų šviesą ir palieka juos tamsoje. Jie kurti, nebylūs, akli, ir jie nebegali sugrįžti.”
(Al-Baqarah, 2:16-18)
„Nesvarbu, ar juos perspėsi, ar ne, jie netikės. Dievas užantspaudavo jų širdis ir ausis, o ant jų akių uždėjo uždangą.“
(Al-Baqarah, 2:6-7)
Islamo teologijoje Dievas yra apibrėžiamas kaip turintis begalinę galią, valią ir visagalybę.
Visos Visatos veiklos ir įvykiai yra nuolat Jo kontrolėje. Joks darbas ir joks veiksmas negali įvykti be Jo leidimo ir valios. Jis pats viską valdo. Joks darbas Jam nėra per sunkus.
Kaip saulė, savo septyniomis spalvomis, šiluma ir šviesa, yra susijusi su visais žemės lapais ir augalais, taip ir ji, laikoma gyvybės šaltiniu, turinti septynias spalvas kaip savo savybes – regėjimą, klausą, kalbėjimą – galėtų vienu metu kalbėtis su visais augalais, vienu metu išgirsti kiekvieno balsą, vienu metu juos visus pamatyti. Vienas kitam netrukdytų.
Jei jau saulė, Dievo kūrinys, turi tokią savybę, tai, žinoma, visagaliui ir begalinės galios Viešpačiui visų kūrinių valdymas yra toks pat lengvas, kaip ir atomo valdymas, o visų būtybių sukūrimas ir jų balsų išgirdimas yra toks pat lengvas, kaip ir atomo sukūrimas ir jo balso išgirdimas.
Kadangi Hawkingas neturi tokio Dievo supratimo, jis negali priskirti visatos valdymo Dievui. Jei jis turėtų tokį tikrą supratimą apie Dievą, jis, be abejo, patvirtintų, kad viskas, nuo atomų iki galaktikų, yra Dievo žinojimo, valios ir galios rezultatas.
Jis pripažins, kad Dievas yra tas, kuris kiekvienoje iš maždaug šimto trilijonų kūno ląstelių per vieną sekundę įvykdo tris tūkstančius skirtingų reakcijų.
Didelės žinios mokslo ir filosofijos srityje nebūtinai reiškia Dievo pažinimą.
Dievą pažinti taip, kaip Jis turi būti pažintas, įmanoma tik per tikėjimo šviesą.
Tie, kurie neturi šios šviesos arba nepakankamai ja pasinaudoja, negali pažinti Dievo.
Pagrindinė sąlyga, norint pasiekti tikėjimo šviesą, yra tai, kad žmogus turi panaudoti savo ribotą valią šia kryptimi.
Tegul Visagalis Dievas nepalieka mūsų be šios tikėjimo šviesos, amen.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
