– Kai kalbame apie Korano šaltinius, musulmonai ginasi taip:
„Islamo religija egzistuoja nuo pat pirmojo žmogaus, Adomo, o Dievas ją skelbė nuo pat pradžių. Todėl nieko nuostabaus, kad Korane aprašytos istorijos, apeigos ir t.t. randamos ir ankstesniuose šaltiniuose. Tai nerodo, kad Koranas buvo nukopijuotas iš senesnių šaltinių, o atvirkščiai, tai įrodo, kad Dievas apreiškė islamo religiją nuo pat pirmojo žmogaus.“
– Žinoma, tai labai silpnas argumentas. Tarkime, yra trys knygos, kuriose aprašyti dalykai randami ir senesniuose šaltiniuose. Mes negalime žinoti, kuri iš šių trijų knygų yra Dievo žodis. Taip yra todėl, kad…
– Tarkime, aš ir Muhammedas gyvename tuo pačiu metu, turime vienodas galimybes prieiti prie šaltinių ir kopijuoti, ką norime. Abu savo knygas pavadiname Dievo apreiškimu. Kuris iš mūsų tada būtų teisus?
– Galų gale, mes abu vadiname knygą, kurioje nukopijuotos senos pasakos, Dievo apreiškimu?
– Ar tai, ką aš rašau, yra apreikšta nuo pat pirmosios žmonijos dienos, ar tai, ką rašė Mahometas? Kaip mes tai suprasime?
– Taigi, norint nukopijuoti iš senų šaltinių, nereikia būti pranašu. Jei būčiau gyvenęs tuo metu ir turėjęs šiek tiek galimybių, galėčiau lengvai nukopijuoti senas pasakas į savo knygą. Todėl, kadangi Korane aprašytos pasakos buvo žinomos Muhamedo laikais, kadangi jos yra senesnės už Koraną, ir kadangi net nebūdamas pranašu, jis galėjo nukopijuoti tas pasakas ir parašyti knygą, musulmonų argumentai tampa beprasmiški.
Mūsų brangus broli,
„Koraną nukopijavo iš senesnių knygų“
Tai tuščia ir beprasmė kliedesys, kylanti iš bedievystės. Jokių įrodymų nėra ir negali būti…
Toks nepagrįstas kalbėjimas, tokia nepagrįsta fantazija informacijos amžiuje yra aiškus įrodymas, kad netikintieji pralaimi prieš Koraną. Mat Korane yra tūkstančiai tiesų, kurios ankstesniuose šventraščiuose buvo paminėtos tik labai trumpai arba visai nebuvo paminėtos. Šiuo klausimu verta paminėti kelis pavyzdinius ajatus:
1)
Korane, po to, kai aprašomos diskusijos tarp pranašo Nojaus ir jo tautos, ir galiausiai – potvynis, pateikiamas toks teiginys (apytikslis vertimas):
„(O, Pranaše!) Štai tai, ką mes tau apreiškėme”
Tai iš pranašysčių žinių. Anksčiau nei tu, nei tavo tauta to nežinojo. Todėl būk kantrus. Iš tiesų, laiminga pabaiga priklauso tiems, kurie yra dievobaimingi.
(Hud, 11/49)
Šiame ajate aiškiai pabrėžiama, kad ši Korane pateikta informacija nebuvo žinoma nei pranašui Mahometui (s.a.v.), nei jo tautai. Jei būtų buvę kitaip, Korano oponentai būtų pasipriešinę šiam teiginiui, esančiam šioje suroje, kuri buvo apreikšta dar ankstyvaisiais Mekos metais, ir būtų pareiškę, kad jie taip pat tai žinojo.
Tai, kad niekas šiuo klausimu nepasakė nė žodžio, yra aiškus įrodymas, kad šis teiginys Korane yra teisingas.
2)
Al-i Imran suroje pasakojamos nuostabiosios Marijos, Jėzaus, Zacharijo ir Jono istorijos, o po to:
„Štai tai yra žinios iš nematomo pasaulio, kurias Mes tau apreiškiame.“
Argi tu buvai šalia, kai jie metė burtus ir ginčijosi, kas turėtų globoti Mariją?
(Al-i Imran, 3/44)
Šiame ajete pabrėžiama, kad ši informacija yra žinia iš anapusybės.
Šiame sakinyje yra viena ypač smulki detalė, būtent:
„Žmonės traukė burtus, mesdami savo plunksnas, kad nuspręstų, kas paims globoti vaiką, vardu Marija.“
Taip pat pateikta informacija, kuri rodo, kad šios žinios iki tol nebuvo žinomos nei neraštingam pranašui Mahometui (s.a.v.), nei jo tautai.
(žr. Taberi, atitinkamos eilutės aiškinimas)
– Šiame ajate esantis
„Tu nebuvai šalia, kai jie traukė burtus ir ginčijosi tarpusavyje.“
Viena iš subtilių šios frazės nuorodų yra ta, kad Korano oponentai puikiai žinojo, jog pranašas Mahometas (s.a.v.) nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, todėl jis negalėjo gauti tokios informacijos raštu. Kadangi jie neigė apreiškimą, liko tik vienas būdas gauti šias žinias – asmeniškai dalyvauti ir stebėti šiuos įvykius. Nors ši galimybė ir neįmanoma, šis stilius pasirinktas pabrėžti, kad jų atkaklus atsisakymas pripažinti Korano apreiškimą, nepaisant šių nežinomų žinių, yra neišmanymo pasekmė.
(žr. Razi, atitinkamos eilutės aiškinimas)
3)
Mekoje apreikštoje En’am (Gyvulių) suroje pranešama, kad Koraną neigiantys pagonys netrukus sulauks savo neigimo bausmės, ir po kelių metų šis pranašiškas pranešimas išsipildė prie Bedro.
(žr. Taberi, Razi, atitinkamos vietos)
Atitinkamų eilučių vertimas yra toks:
„Jis yra vienintelis Dievas danguje ir žemėje. Jis žino jūsų paslaptis ir viešumą, ir ką jūs darote. Kai jiems ateina koks nors ženklas iš jų Viešpaties ženklų, jie nuo jo nusigręžia. Kai jiems atėjo tiesa, jie ją paneigė ir išjuokė; bet jie greitai sužinos, kas yra tas, kurį jie išjuokė, ir ką reiškia jį išjuokti!“
(Al-An’am, 6/3-5)
4)
Ar galėjo neraštingas pranašas Mahometas (s.a.v.) taip detaliai papasakoti Juozapo (Jusuf) gyvenimo istoriją? Tačiau Korane, Juozapo (Jusuf) sura, sudaryta iš 111 eilučių, pateikia šią informaciją itin tiksliai, logiškai, pagrįstai, ir šios žinios, niekada nepaneigtos žinovų, yra neabejotinas stebuklas ir įrodymas, kad Koranas yra Dievo žodis.
Šiame skyriuje taip pat yra ši eilutė, kuri pabrėžia šią tiesą:
„Štai tai (Jozefo istorija) yra iš nežinomų dalykų žinių. Mes tau tai apreiškiame. Tu nebuvai šalia jų (Jozefo brolių), kai jie susitarė ir suplanavo savo klastą. Bet tu, kad ir kaip norėtum, vis tiek dauguma žmonių netikės.“
(Jozefas, 12/102)
Čia yra dar viena pranašystė. Ji yra tokia:
„dauguma žmonių netiki ir neatsiverčia į islamą“
yra.
5)
Ar yra kokių nors Korano praneštų – su ateitimi susijusių – pranašysčių, kurios būtų buvusios ankstesnėse knygose ir iš kurių būtų nukopijuotos? Pavyzdžiui:
„Po kelių metų graikai kovos su iraniečiais ir juos nugalės.“
(Rumų, 30/1-4)
taip buvo pareikšta, ir ši žinia tiksliai išsipildė.
Taip pat,
Prieš dvejus metus buvo pranešta, kad Meka tikrai bus užkariauta.
(Fetih, 48/27)
ir užkariavimas įvyko tą pačią dieną.
Po to, kai pamatomi šie stebuklai, kuriuos pranašauja tokia ateitį nuspėjanti knyga, sveikas protas reikalauja tvirtai tikėti, kad ši knyga yra Dievo žodis.
– Remiantis aiškiu Korano tekstu;
padalijantis mėnulį į dvi dalis
(Kamer, 54/1-3),
(
Badr mūšyje sauja žemių/žvirgždų, kuriuos jis sviedė į priešą, pateko į visų priešų akis ir juos sutriuškino.
(
(Al-Anfal, 8/17)
Ar galima abejoti, kad Hz. Muhammedas (asm) yra tikrasis pranašas, atlikęs tokius antgaminius įvykius?
Ir kuris iš šių stebuklų galėjo būti nukopijuotas iš ankstesnių knygų?
Tegul Dievas suteikia jiems proto ir išminties; ką gi mes galime pasakyti!..
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
