Mūsų brangus broli,
Gerai,
Tai reiškia, kad kažkas yra leistina, nes tai nėra uždrausta religiniu požiūriu, nei valgyti, nei daryti. Jei Alachas ir Jo Pranašas (s.a.v.) nurodo, kad kažkas yra leistina, arba kad tai daryti nėra nuodėmė, tai rodo, kad tas veiksmas yra leistinas. Taip pat, jei nėra įrodymų, kad kažkas yra uždrausta, tai taip pat rodo, kad tai leistina. Mat, viskas iš esmės yra leistina. Todėl kažkas yra leistina ir teisėta, nebent prieštarauja aiškiam religiniam nurodymui, draudimui ar principui.
Haramas,
Religiniu požiūriu, tai veiksmas, kurį Dievas ir Pranašas (s.a.v.) aiškiai ir kategoriškai uždraudė, pateikdami tvirtus įrodymus. Jei draudimas yra aiškus ir kategoriškas, paremtas tvirtais įrodymais, tai yra haram (draudžiama); jei draudimas yra švelnesnis, lankstesnis arba paremtas silpnesniais įrodymais, tai yra mekruh (ne pageidautina).
Visagalis Dievas leido tai, kas gera, švaru ir naudinga žmogaus sveikatai, o uždraudė tai, kas bloga, nešvaru ir kenksminga. Tik Dievas turi teisę drausti. Korane rašoma:
„Sakyk: Kas uždraudė papuošalus ir gerus dalykus, kuriuos Dievas sukūrė savo tarnams? Sakyk: Jie skirti tikintiesiems šiame pasaulyje, o ypač – paskutiniojo teismo dieną. Štai taip mes aiškiname ženklus tiems, kurie supranta.“
(Al-A’raf, 7/36)
Tai yra nurodyta. Pranašas taip pat, remdamasis Koranu ir žiniomis, gautomis iš Dievo už Korano ribų, uždraudė kai kuriuos dalykus. Tačiau kadangi jis tai darė Dievo priežiūroje, tai laikoma Dievo draudimu. Todėl sakyti, kad tai, ką Dievas leido, yra draudžiama, o tai, ką Dievas uždraudė, yra leistina, yra netikėjimas.
Kaip ir reikėtų vengti haramo ir priemonių, vedančių prie haramo, taip pat patariama vengti ir abejotinų, haramą primenančių darbų ir pajamų. Pranašas (s.a.v.) pasakė:
„Kas yra draudžiama, yra aišku, ir kas yra leistina, taip pat aišku. Tarp šių dviejų yra abejotinų dalykų. Kas vengia abejotinų dalykų, tas apsaugo savo tikėjimą.“
(žr. Buhari, Iman 39, Buju’ 2; Muslim, Musakat 107, 108)
Nuoširdus ketinimas, netiesioginiai keliai ir priemonės, vedančios prie nuodėmės, nuodėmės nepateisina ir jos nepaverčia leistina.
Tačiau esant būtinybei, draudžiami dalykai tampa leistinais.
Korane,
„Sakyk: „Man apreikštame (šventajame rašte) nerandu nieko, kas būtų uždrausta valgyti, išskyrus gaišenas, kraują, kiaulieną – tai yra nešvarumą – ir tai, kas paskersta ne Dievo vardu, o kitų vardu, nusidedant. Kas priverstas valgyti (iš šių dalykų), kad išvengtų mirties, nepažeisdamas ribų ir nekenkdamas kitiems, tas žino, kad tavo Viešpats yra atlaidus ir gailestingas.“
(Al-An’am, 6/145)
yra nurodoma.
Priskirti Dievui bendrininkus,
Šmeižtas ir nesantaika yra tarp didžiausių nuodėmių, o tai yra didžiausios nuodėmės. Dievas neatleidžia šių nuodėmių, kol žmogus neatgailauja. Žmogžudystė taip pat yra viena iš didžiausių nuodėmių. Korane nurodoma, kad neteisingai atimti gyvybę yra tas pats, kas nužudyti visą žmoniją. Kaip draudžiama atimti gyvybę, taip draudžiama ir neteisėtai pasisavinti turtą. Korane sakoma:
„O tikintieji! Išskyrus prekybą, pagrįstą abipusiu sutarimu, nevalia jums tarpusavyje (pirkti ir parduoti) savo turtą neteisėtais (neteisingais ir draudžiamais) būdais.“
Nevalgykite. Ir nežudykite savęs. Iš tiesų, Dievas pasigailės jūsų.“
(Nisa, 4/29)
Islamo religijoje, kaip ir pats svetimavimas, taip ir žodžiai, veiksmai ir elgesys, kurie sudaro sąlygas svetimavimui, yra draudžiami. Korane,
„Nesiartinkite prie ištvirkavimo, nes tai yra bjaurus ir labai blogas kelias.“
(Isra, 17/32)
Taip nurodyta. Palūkanos, lupikavimas ir neteisėtas kito turto pasisavinimas yra uždrausti. Korane.
„Dievas leido prekybą, o palūkanas uždraudė.“
Tai yra draudžiama. Kaip ir alkoholinių gėrimų vartojimas, taip ir būrimas, lošimas, pelno siekimas lošimo būdu, loterijos, sporto toto, loto, bendrosios lažybos ir kiti azartiniai žaidimai yra draudžiami. Be lošimo, draudžiami ir alkoholiniai gėrimai bei narkotinės medžiagos, kurie turi daug materialinės ir dvasinės žalos tiek asmeniui, tiek šeimai, tiek visuomenei.
Be to, draudžiama (haram) yra: apleisti privalomas pareigas, tokias kaip malda, pasninkas, piligriminė kelionė (hadžas), zakatas (privalomas labdaringas mokestis); nepaklusti tėvams; vogti; meluoti; duoti melagingus parodymus; šmeižti; vykdyti smurtą; išduoti pasitikėjimą; imti ir duoti kyšius; apgaudinėti matuojant ir sveriant; švaistyti; apkalbinėti; šmeižti; neteisėtai pasisavinti našlaičių turtą.
Islamo teisėje kiekvienas dalykas turi savo vietą ir vertę. Todėl, jeigu nėra būtinybės, joks privalomasis veiksmas (farz) neatliekamas ir joks draudžiamas veiksmas (haram) neatliekamas. Tačiau esant būtinybei, tai gali būti leistina. Kas ir kada laikoma būtinybe, priklauso nuo tam tikrų sąlygų.
Norėdami gauti daugiau informacijos, spustelėkite čia:
BŪTINYBĖ…
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
