1) Kokia yra keturių pagrindinių islamo mokyklų nuomonė dėl alkoholio naudojimo gaminant tokius dalykus kaip limonadas ar jogurtas?
2) Koks yra alkoholinio odekolono statusas pagal keturias teologines mokyklas?
3) Ar šiandien leidžiama pirkti alų, ant kurio etiketės parašyta „nealkoholinis alus“?
4) Yra tokių, kurie sako, kad leidžiama gerti alkoholį, kol jis nesukelia apsvaigimo… Kaip galima suprasti tokį požiūrį, atsižvelgiant į pranašo ir jo palydovų praktiką?
„…Abu Musa sūnus Abu Burda, perduodamas iš savo tėvo, pasakojo: „Alacho pasiuntinys (s.a.v.) išsiuntė mane ir Muazą į Jemeną. Mes paklausėme: „O Alacho pasiuntiny, Jemene yra du gėrimai, gaminami iš kviečių ir miežių: vienas vadinamas el-mizr, kitas – el-bita. Kurį iš jų galime gerti?“ Alacho pasiuntinys (s.a.v.) atsakė: „Gerkite, bet nepasigerkite.“ (Imam Tahavi, Hadislerle İslam Fıkhı, Şerhu Meâni’l-Âsâr, 2009, M.Beşir Eryarsoy, Kitâbî Yayınevi, Istanbul, 2009, t. 6, p. 506)“
5) Ar pagal Abu Hanifą leidžiama gerti alkoholį, jei jis nesukelia apsvaigimo?
Mūsų brangus broli,
Pabandykime pateikti paaiškinimą, kuris atsakytų į šiuos ir kitus su šia tema susijusius klausimus:
Nedera valgyti ar gerti nei mažo, nei didelio kiekio to, kas yra nešvaru arba kas yra uždrausta valgyti ar gerti.
Tačiau, jeigu šis daiktas susimaišo su kitu švariu daiktu, arba jeigu jis pakinta, pavyzdžiui, sudegdamas, tuomet taisyklė pasikeičia; tai reiškia, kad tas daiktas nustoja būti haram (draudžiamas) ir nečistas (religiškai purvinas).
Visų teologų nuomone, nedidelis kiekis haram (draudžiamo) nesumaišomas su dideliu kiekiu halal (leistino), todėl mišinys netampa haram.
Tai kiek gi čia yra to „daug”?
Jei nešvari medžiaga sumaišoma su nedideliu kiekiu vandens ar skysčio, vanduo ir skystis tampa nešvarūs; jie netinka gėrimui ir religiniam apsivalymui. Jei nešvarumai sumaišomi su dideliu kiekiu vandens, vanduo…
spalva, skonis
ir
kvapas
Vanduo nelaikomas užterštu, kol jame esančios priemaišos nepakeičia jo taip, kad tai būtų akivaizdžiai matoma.
Daug vandens:
Hanafitams
Jei vieta yra kampuota, jos plotas yra 10×10 aršinų, o jei apvali – 36 aršinų, o gylis – maždaug vienas sprindis.
Vienas jardas yra maždaug du žingsniai.
Šafijams
tai du bokštai
(didelis kubas, du kibirai vandens, maždaug 200 kg vandens),
Imamui Malikui
Pasak jo, mažas kiekis vandens yra toks, kuriame matosi nešvarumai, o didelis kiekis vandens yra toks, kuriame nešvarumai nematomi.
Pagal čia pateiktus matmenis
labai gerbiamas vanduo
Pavyzdžiui, jei į vandenį įsimaišytų šlapimo ar vyno, tas vanduo netaptų nešvarus, juo galima būtų apsiprausti ir tas vanduo…
-jei tai nekenkia sveikatai-
tinkamas gerti.
(žr. Ibn Abidîn, 1984 Kahraman leidinių, 1/185,188; Bedâyiu’s-sanâyi’ Beirutas, 1997. 1/402-405)
Taigi, kai į skystį įpilama alkoholio, iškart
„Šis skystis yra haram (draudžiamas).”
Negalima teigti, kad tai yra haram (draudžiama), nes norint tai nuspręsti, turi būti įvykdytos aukščiau aprašytos sąlygos.
Gaivieji gėrimai gaminami dideliuose rezervuaruose, kuriuose esantis skystis / vanduo, daugelio teologų nuomone,
„labai”
turas.
Vadinasi, jei paėmę į rankas gazuotą gėrimą, užuodžiate, kad jis nekvepia alkoholiu, paragavę nejaučiate alkoholio skonio, o pažiūrėję nematote alkoholio spalvos, tai tas gėrimas yra švarus, halal.
„Nedidelis kiekis bet kokio svaiginančio gėrimo taip pat yra draudžiamas.“
Jei žiūrėtume pagal taisyklę, kad rinkoje esantys limonadai ir kolos neapgirtina dideliais kiekiais, tai šiuo atžvilgiu taip pat nėra jokių prieštaravimų.
Dar viena pastaba dėl gazuotų gėrimų vartojimo:
„poveikis sveikatai”
su
Musulmonų turtai atitenka užsieniečiams.
-kartais ir musulmonų priešams-
Reikia žiūrėti iš nutekėjimo perspektyvos.
Dar kartą norime pabrėžti štai ką:
Jei didelis kiekis skysčio, išgertas vienu ypu, vienu gurkšniu, vienu metu, kol dar nepraėjo pirmojo puodelio poveikis, per tam tikrą laiką gali žmogų apsvaiginti, tai ir mažesnio kiekio gėrimas yra neleistinas, draudžiamas.
Pavyzdžiui, jei nuo litro alaus žmogus apsvaigsta, tai negalima išgerti nei stiklinės, nei gurkšnio alaus.
Ar odekolonas yra nešvarus?
Klausimas, ar leidžiama naudoti spiritą ir odekoloną valymo, nemalonių kvapų šalinimo ir panašiais tikslais ant kūno ar drabužių, ir ar jie turi nešvarumo savybių, kurios trukdytų atlikti maldas, tapo viena iš šiuolaikinių problemų.
Mūsų religija draudžia svaiginančių medžiagų vartojimą šiuo tikslu, remiantis Korano, Sunos ir bendru sutarimu pagrįstais įrodymais.
„Apsvaiginančios medžiagos“
išreikštas žodžiu
„narkotinės medžiagos“
Nors kai kuriuose klausimuose yra nesutarimų, visų sutarimu yra nustatyta, kad vyno ir iš jo pagamintų gėrimų vartojimas yra draudžiamas. Taip pat visų sutarimu draudžiama gerti bet kokius kitus gėrimus siekiant apsvaigti. O kad bet kokiu tikslu gerti šiuos gėrimus yra draudžiama, tai yra daugumos (daugumos teologų) nuomonė.
Dėl to, ar svaigalai yra nešvarūs (nedžis), yra nesutarimų (skirtingų nuomonių):
1) Vynas:
Vynas, pagamintas iš nefermentuotų vynuogių sulčių, pagal senovės teologus, tokius kaip Imamo Maliko mokytojas Rabia, Zahirų imamas Davudas ir naujesnių laikų teologai, tokie kaip San’ani, Ševkani ir Siddik Hasan Han, nėra nešvarus; jį gerti yra draudžiama, bet jei jis išsilieja ant drabužių ar maldos vietos, tai netrukdo maldai.
Tačiau, remiantis didžiąja dauguma (džumhūru) žymiausių teologų, kurie nepriklauso šiems teologams,
Vynas yra nešvarus; jis trukdo maldai.
Tie, kurie laikosi pirmosios nuomonės, cituoja eilutę, kurioje rašoma:
„rics“
(Al-Ma’ida, 5/90)
jie teigia, kad žodis reiškia ne fizinę, o dvasinę nešvarą. O dauguma šį žodį…
nešvarus
(pagal šariato teisę nešvarus)
jie supranta tai tokia prasme ir pritaria minėtam sprendimui.
2) Sausų ir šviežių datulių bei razinų vynas:
Dėl to, kad mažas ar didelis jų kiekis yra uždraustas gerti, yra vieninga nuomonė; tačiau dėl to, ar jie yra nešvarūs, yra nesutarimų.
Iš Imamo Azamo Abu Hanifo perduotos dvi nuomonės; pagal vieną, tai yra nešvaru, pagal kitą – švaru. Pagal Abu Jusufą, tai yra lengvo nešvarumo rūšis, ir tik didelis kiekis trukdo maldai.
(Bedâyi’u’s-sanâyi’, 5/115)
3) Kiti svaigalus sukeliantys dalykai:
Nėra įrodymų, kad viskas, kas pagaminta iš kitų dalykų nei vynuogės ir datulės ir sukelia mažesnį ar didesnį apsvaigimą, yra nešvaru (nedžis).
Pagal Imamo Azamo ir Abu Jusuf’o supratimą, šie skysčiai nėra nešvarūs; juos gerti yra draudžiama, bet jei jie išsilieja ant drabužių ar maldos vietos, tai netrukdo maldai.
Šiuolaikinis mokslininkas Elmalılı M. Hamdi Efendi šią nuomonę išreiškia taip:
Pavyzdžiui, tie, ant kurių drabužių ar kūno išsiliejęs vynas, šampanas, arakas ar konjakas, be abejo, negali melstis, kol nenusiplaus. Tačiau negalima teigti, kad „nors ir draudžiama gerti spiritą, alų ir kitus svaigalus, kurie nėra pagaminti iš vynuogių vyno, bet jų patekus ant drabužių ar kūno, tai trukdo melstis“.
(žr. Hak Dini, 1/762 – 763)
Spiritas ir odekolonas
Kadangi tai brangiai kainuoja, jis negaminamas iš vyno. Pagrindinės žaliavos yra cukranendrės, bulvės, kai kurios medžių rūšys, kukurūzai ir panašūs produktai. Taigi, leidžiama naudoti odekoloną ir spiritą valymo, nemalonių kvapų pašalinimo ir panašiems tikslams, ir jų buvimas drabužiuose ar maldos vietose nėra kliūtis. Tačiau…
Jų gėrimas yra draudžiamas, nes jie sukelia apsvaigimą.
(Išsamesnės informacijos žr. Kâsânî, Bedâyî’, 5/115 ir kt.; Nevevî, el-Mecmû’, 2/564 ir kt.; Sân’ânî, Sübülü’s-selâm, 1/47; Seyyid Sâbık, Fıkhu’s-sünne, 1/29)
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
