– Taigi, ar ir Adomo kūnas buvo suformuotas Žemėje?
– Ar Koranoje, 30-oje Bakaros suros eilutėje esanti frazė „Aš sukursiu žemėje savo vietininką“ rodo, kad Adomas, taika jam, buvo sukurtas žemėje?
Mūsų brangus broli,
– Pirmiausia, pažymėtina, kad eilutėje paminėta
„kalifas“
Yra nesutarimų, ar čia turima omenyje tik Adomas, ar visi žmonės. Didžioji dalis mokslininkų mano, kad čia kalbama apie…
„kalifas“
Tai reiškia Adomas. Tačiau, anot daugelio aiškintojų, tai reiškia žmonijos giminę.
(žr. Ibn Kesir, atitinkamo ajato aiškinimas).
Iš tiesų, kreipiantis į visus žmones:
„Jis yra tas, kuris jus padarė pasaulio kalifais.“
(Al-An’am, 6/165),
„Ar tie daiktai/stebuklai yra geresni, ar Dievas, kuris išklauso maldas tų, kurie į jį kreipiasi, kai jiems sunku, ir padaro jus žemės paveldėtojais?“
(Neml, 27/62)
Ši žmogiškoji kalifystė minima ir kituose Korano posmuose.
– Taip pat pažymėtina, kad eilutėje esantis
„cailun/CEALE“
žodis,
kurti
kaip ir reiškia,
padaryti, atlikti
taip pat reiškia.
(žr. Maverdî, Beyzavî, Ševkânî, atitinkamos eilutės aiškinimą).
Taberi, Zemahšeri, Razi ir Alusi pirmenybę teikė šiai antrajai reikšmei.
(žr. ten pat, atitinkamos eilutės aiškinimas)
Jei vertimas būtų pateiktas pagal šią antrąją reikšmę, tai reikštų:
„Aš paskirsiu žemėje savo vietininką.“
Tai nereiškia, kad Adomas (a.s.) buvo sukurtas žemėje.
– Nors kai kurie mokslininkai teigia, kad Adomas (a.s.) buvo sukurtas danguje, rojuje,
(Ibn al-Džauzī, Zadu’l-mesir, atitinkamos ajetės aiškinimas),
Didžioji dalis mokslininkų mano, kad Adomas pirmiausia buvo sukurtas žemėje, o vėliau perkeltas į rojų.
„Aš paskirsiu žemėje savo vietininką.“
Šią nuomonę patvirtina aiškus šios eilutės tekstas.
„Ir štai, tavo Viešpats tarė angelams: „Aš sukursiu žmogų iš žemės.““
(Sad, 38/71)
Šią nuomonę patvirtina aiškus šios eilutės tekstas.
Atsižvelgdamas į šią eilutę, Abu’s-Suudas cituoja 30-ąją Bakaros suros eilutę.
„Aš sukursiu žmogų ir padarysiu jį savo vietininku žemėje.“
jis teigė, kad tai galima suprasti tokiu būdu.
Juk, kaip ir Ibn Abbasas yra pažymėjęs,
„Adomas“
Šio žodžio reikšmė yra „iš žemės elementų sukurta būtybė“. Taigi, Adomo (a.s.) vardas yra tarsi jo tapatybė, nurodanti jo kilmę.
Iš tiesų, šio vardo abėcėdinė reikšmė (įskaitant „med“) yra 46, o tai rodo, kad jį sudaro 46 chromosomos (23+23).
– Iš visų paaiškinimų aišku, kad minėtąją eilutę reikia suprasti taip, kaip ji pateikiama vertimuose.
„Aš paskirsiu žemėje savo vietininką.“
Nėra nieko, kas prieštarautų tiesai, taip suprantant.
Žmogus: Žemės vietininkas
Kalifatas,
„atstovauti ką nors, naudotis jo įgaliojimais“
tai reiškia.
Dievo žodyje,
„viskas, kas yra žemėje, sukurta žmogui“
yra pareiškiama
(Al-Baqarah, 2:29).
Kadangi žmogus yra Dievo vietininkas žemėje, jis privalo naudotis šiais palaiminimais pagal Jo valią. Adamas, kaip pranašas ir pirmasis vietininkas, šią prasmę išgyveno ir tapo tikruoju žemės vietininku. Tačiau vietininko pareigos nepriklauso tik jam, jos apima visą žmoniją. Tačiau tie, kurie Dievo valdoje veikia prieš Jo valią…
„kalifas“
ne, tas, kuris išdavė pasitikėjimą
„maištininkas“
jie yra tik tarnai.
„Aš sukūriau džinus ir žmones tik tam, kad jie manęs garbintų.“
(Zariyat, 51/56)
Kaip skelbia ir šventoji Korano eilutė, tie, kurie atlieka tikėjimo, garbinimo ir pažinimo pareigas, gyvena pagal savo sukūrimo tikslą. Tie, kurie elgiasi kitaip, prieštarauja savo sukūrimo tikslui; kalifatas taip pat yra šios kategorijos dalis. Tokie asmenys, elgdamiesi priešingai kalifatui, praranda šią garbę.
Prieš žmogų žemėje buvo sukurta daugiau nei milijonas augalų ir gyvūnų rūšių. Jau egzistavo angelai, kurie atstovavo visų šių būtybių savitą šlovinimą. Tačiau dar nebuvo jokios būtybės, kuri vadovautų šiems augalams ir gyvūnams, juos valdytų ir tvarkytų, ir kuri veiktų jų atžvilgiu Dievo vardu.
Angelai;
„šlovinimas, šventinimas ir didinimas“
Jie atliko savo pareigas tinkamai, bet to nepakako, kad jie taptų žemės valdytojais ir turėtų valdžią gyviesiems padarams. Atstovauti kūrinijos šlovinimui – viena, o valdyti šias būtybes – kita. Angelai to negalėjo padaryti. Ir tarp būtybių, sukurtų prieš žmogų, nebuvo tokios, kuri galėtų atlikti šią užduotį.
Štai, Visagalis Dievas panoro sukurti šią būtybę ir apie tai pranešė savo angelams.
Šis įvykis Korane aprašomas taip:
„Štai, tavo Viešpats tarė angelams:
„Aš paskirsiu žemėje savo vietininką.“
jis pasakė. Angelai,
„O Viešpatie, ar Tu sukursi žemėje tokį, kuris sės sumaištį ir lies kraują? Juk mes Tave šloviname ir šventiname.“
jie tarė. Dievas angelams
„Aš žinau tai, ko jūs nežinote.“
pasakė.”
(Al-Baqarah, 2:30)
Yra daugybė priežasčių, kodėl kalifatas buvo suteiktas ne angelams, o žmogui. Štai keletas iš jų:
– Kiekvienas angelas atlieka savo pareigas jam paskirtoje srityje. Jis atstovauja tos būtybės ar būtybių, kurioms jis yra paskirtas, šlovinimą. Žmogus gi gali atlikti visų rūšių garbinimą ir šlovinimą, taip pat gali kontempliuoti visą būties pasaulį.
– Žmogus yra visų „esmâ“ (Dievo vardų ir savybių) atspindys.
Šiuo aspektu jis netgi pranoksta angelus. Gabrieliaus (a.s.) ir Azraelio (a.s.) vardai skiriasi, skiriasi ir jų pareigos. Tačiau žmogus, perduodamas kitiems tikėjimo tiesas ir islamo grožį, tam tikra prasme įsiskverbia į Gabrieliaus (a.s.) sritį, o žudydamas daugybę gyvybių, jis gali imituoti Azraelio pareigas.
– Žmogus, būdamas visatos vaisius, yra priklausomas nuo viso pasaulio ir tuo pačiu nuo jame pasireiškiančių vardų. Kadangi jis priklauso nuo aprūpinimo, tai ir pats…
„Rezzak“
kaip rodo jo vardas, jis taip pat turi poreikį išgyti.
„Šafi“
Jų vardas atspindi jų esybę. Angelai nei valgo, nei geria, nei serga. Todėl juose nėra…
Rezzak
nei vardas pasireiškia, nei
Šafi’i
vardas.
Mes galime padidinti pavyzdžių skaičių.
– Be to, žmogus yra pranašesnis už angelus, nes jam suteikta ribota valios laisvė.
Angelai savo valią nukreipia tik į gėrį; jie negali norėti blogio.
„Norėti blogio“
Nors tai ir neigiamas bruožas, valios gebėjimas siekti ir gėrio, ir blogio, šiuo aspektu išskiria žmogų iš angelų.
– Kita vertus, daryti gera, turint galimybę daryti bloga, yra svarbiau nei angelų geri darbai. Mat angelai garbina be jokių kliūčių ir su malonumu, o žmogus, nepaisant savo ego, šėtono ir daugybės šėtoniškų srovių bei joms pasiduodančių piktų žmonių, garbina ir taip pranoksta angelus.
Šalindami šią logišką ir tam tikra prasme teorinę pusę, praeities praktika ir įvykiai aiškiai rodo, kad žmogus savo esme yra daug aukštesnis už angelus. Visi pranašai, visi šventieji, visi Dievo mylimi tarnai, kuriems angelai pavydėjo, yra gyvi šio teiginio liudytojai.
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
