– Ar galėtumėte paaiškinti, kaip tikintieji gali naudoti šią informaciją kaip įrodymą, atsižvelgiant į 75-77 eilučių kontekstą iš Sūros al-Baqarah?
Mūsų brangus broli,
Sūros „Al-Baqara“ 75-77 eilutės:
75. (O, Pranaše ir tikintieji! Ar taip trokštate, kad žydai patikėtų jumis? Juk tarp jų yra tokių, kurie klausosi Dievo žodžio (Toros), o supratę jį, sąmoningai jį iškraipo.)
76. Kai jie susitikdavo su tikinčiaisiais, sakydavo: „Mes tikime“. O kai susitikdavo vieni su kitais, sakydavo: „Argi jūs jiems pasakojate tai, ką jums apreiškė Dievas, kad jie tai panaudotų kaip įrodymą prieš jus pas jūsų Viešpatį? Argi jūs nesuprantate?“
77. Argi jie nežino, kad Allahas tikrai žino ir tai, ką jie slepia, ir tai, ką jie atskleidžia?
Ajetų aiškinimas:
Nusileidimo priežastis:
Kai Pranašas (AS) persikėlė į Mediną, jis pakvietė ten gyvenusius žydus priimti islamą ir dieviškąjį Knygą. Žydai jau turėjo šiokios tokios informacijos apie paskutinę religiją ir paskutinį pranašą. Nors Tora buvo iškraipyta, joje vis dar buvo tam tikrų įrašų šiuo klausimu. Tačiau dėl religinio ir rasinio fanatizmo daugelis – ypač rabini – sąmoningai atsisakė ir paneigė. Pranašas (AS) buvo sukrėstas šio neigiamo požiūrio. Tada buvo apreikštas septyniasdešimt penktasis ajetas. Šis ajetas viena vertus demaskavo žydus, kita vertus – paguodė Pranašą (AS).
„Kai jie susitikdavo su tikinčiaisiais, sakydavo: „Mes tikime…““
O aiato aiškinime Ibn Abbas (RA) priežastį apibendrino taip:
Grupas žydų veidmainių, susitikę su pranašo (AS) palydovais, sakydavo: „Mes tikime tuo, kuo tikite ir jūs. Mes liudijame, kad jūsų draugas Mahometas yra tikras ir teisingas pranašas. Viskas, ką jis sako, yra tiesa; mes radome jo aprašymą savo knygoje.“ Kai jie likdavo vieni su savo vadovais, šie juos perspėdavo: „Kodėl jūs pasakojate musulmonams apie Mahometo aprašymą, esantį Toroje? Jie gali tai panaudoti kaip įrodymą ir jus įstumti į keblią padėtį.“ Tada buvo apreikštos aukščiau minėtos eilutės.
Susiję hadisai:
Žydų atvykimas į Mediną rytais ir išvykimas po pietų buvo klastingas planas. Jie siekė iš vidaus sugriauti islamą. Tuomet pranašas (AS) pasakė:
„Į Medinos miestą tegul neįžengia niekas, išskyrus tikinčiuosius!“
jie pasakė.
(žr. Ibn Vehb-Ibn Kesir)
„Vailas – tai slėnis pragare. Niekas negali pasiekti jo dugno, net jei ir riedėtų žemyn keturiasdešimt metų.“
»
(Tirmizî; Hadîsün, garibün, tefsir: 21- Ahmed : 3/75)
Istorinis aspektas:
Izraelitų požiūris į Dievą, atsižvelgiant į istorijos kontekstą, buvo išsamiai aprašytas, o svarbiausi aspektai iliustruoti pavyzdžiais. Tai tauta, pasižyminti ypatingu gudrumu ir klastingumu, pernelyg dideliu materializmu, kurstanti nesantaiką ir piktnaudžiaujanti, priešiška visoms religijoms, apimta aklos fanatizmo liepsnos, laikanti save vieninteliais valdovais ir Dievo išrinktaisiais, o kitus – vergais, sukurtais jiems tarnauti!
Per visą istoriją, kad ir kiek musulmonai jiems geranoriškai nusiteikė ir kilniaširdiškai elgėsi, jie niekada nesulaukė teigiamo atsako ir nesugebėjo nutraukti šios klastingos ir savanaudiškos tautos širdyse įsišaknijusių ryšių. Visagalis Dievas, 75-oje eilutėje aprašydamas šias jų savybes, liepė visiems tikintiesiems budėti iki pat pasaulio pabaigos. Jų požiūris ir elgesys, mintys ir tikėjimas, buvę vakar, šiandien ir rytoj nesikeis. Prieš keturiolika amžių pranašas (AS) ir jo palydovai tikėjosi, kad žydai atsivers. Tai buvo labai geranoriška viltis. Dievas;
„O Pranaše ir tikintieji! Ar taip trokštate, kad žydai patikėtų jumis? Juk tarp jų buvo tokių, kurie klausydavosi Dievo žodžio (Tevratos), o supratę jį, sąmoningai jį iškraipydavo.“
kaip jis pasakė, ko dar galite tikėtis iš tautos, kuri dabar yra tokia įžūli maištaudama prieš Dievą?
Štai taip ir kartojasi žydų istorija vėl ir vėl.
Moralinis ir socialinis aspektas:
Ištyrus visuomenių ir tautų socialinę ir kultūrinę padėtį, paaiškėja, kad kiekviena gentis ar tauta skirstoma į tris klases:
1.
Mokslininkai ir aukštas pareigas einantys asmenys.
2.
Tai pusiau apsišvietę žmonės, kurie sukelia sumaištį ir atveda į valdžią tuos, kurie valdo tautos likimą.
3.
Neraštingas, neišsilavinęs liaudies sluoksnis.
Pirmieji
jie išnagrinėja problemas ir sukuria reikiamą aplinką.
Antrieji
įgyvendinant tuos dalykus praktikoje, šioje aplinkoje
trečia klasė
, jie juos naudoja savo idealams įgyvendinti.
„Kai kurie iš jų yra neraštingi (nemoka skaityti ir rašyti); jie nežino knygos (Tevrato); jie žino tik tam tikrus prietarus…“
Šventasis Koranas, 75-oje savo eilutėje, praneša, kad ir žydų bendruomenė taip elgėsi. Tevratą skaitę mokslininkai ir rabini, siekdami panaikinti pranašo Mahometo (AS) įtaką ir užtikrinti savo religijos išlikimą, pašalino dalį ir pakeitė dalį Tevrate esančių eilučių, apibūdinančių pranašą Mahometą. Tada, sukūrę atitinkamą atmosferą, jie suaktyvino savo pusiau apsišvietusius ir įgyvendino visą savo piktavališkumą ir priešiškumą. Po to jie surinko liaudį (neišsilavinusius) ir pastatė juos prieš Mahometo kvietimą. Nors praėjo šimtmečiai ir viskas pasikeitė, žydų priešiškumas tikrajai religijai beveik nepakito.
Analizės:
Jie iškraipė pranašystes apie paskutinę religiją, esančias Toroje, ištrynė sakinius, susijusius su pranašo Mahometo (s.a.v.) savybėmis, ir pakeitė nuostatas dėl akmenimis užmušimo. Arba, po to, kai septyniasdešimt atstovų, kurie su Moze (Musa) buvo ant Sinajaus kalno, grįžo, jie pareiškė: „Mes išgirdome Dievo žodį, išgirdome Jo įsakymus. Mūsų Viešpats galiausiai pasakė: „Jūs esate laisvi vykdyti šiuos įsakymus arba ne“, ir taip bandė pakeisti Torą. Vėliau, kai tik turėjo progą, jie tai padarė; kitaip tariant, jie iškraipė Torą, kaip tik norėjo.
Ryšys tarp eilučių:
Visagalis Dievas, savo amžinu ir begaliniu žinojimu, pateikęs tiksliausią informaciją apie žydų praeities ir ateities požiūrius, tikėjimus ir likimą teismo dieną, ypač musulmonams ir kitoms tautoms, ir patikslinęs Torą, atmeta rabinų nepagrįstas pretenzijas ir nuostatas, neatitinkančias dieviškųjų principų, pareikšdamas, kad tiesa yra patikslinta Korane.
(žr. Celal Yıldırım, İlmin Işığında Asrın Kur’an Tefsiri, Anadolu Yayınları: 1/231-234.)
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
