Mūsų brangus broli,
Jasin Sūroje esanti frazė rodo, kad pranašas nebuvo siųstas Kureišams ir aplinkiniams, kurie buvo pirmieji pranašo Mahometo (s.a.v.) adresatai, per gana trumpą laikotarpį. O Neml 68 ir Mūminūn 83 eilutėse kalbama apie daug senesnius laikus. Šių eilučių aiškinimas padės geriau suprasti šią problemą.
Jasin Sūros, 5-6 eilutės:
„
(Ši knyga)
Tai apreiškimas, kurį tau siuntė Visagalis ir Gailestingasis Dievas, kad įspėtum žmones, kurių protėviai nebuvo įspėti, todėl jie yra neatidūs.
Aiškinimas eilutės:
Paprastai aiškintojai,
„protėviai nebuvo įspėti”
jie mano, kad šiuo teiginiu nurodoma, kad pranašas nebuvo atsiųstas Kureišams ir aplinkiniams, kurie buvo pirmoji pranašo Mahometo auditorija, per pastaruosius laikus.
(Taip pat žr. Sūrą 32:3; Sūrą 34:44; Sūrą 35:24)
Šiame vertime pagrindinė reikšmė, kuri čia paminėta, yra
„ma”
priklauso nuo to, ar žodis laikomas neigimo dalelyte. Atsižvelgiant į skirtingas nuomones dėl šio žodžio esmės ir jo vaidmens sakinyje, tai pačiai eilutės daliai
„protėviai buvo įspėti”
arba
„tai, dėl ko buvo įspėti jų protėviai”
galima suprasti ir kitaip. Tokiu atveju turimi omenyje visi praėjusių laikų žmonės.
(Taberî, XXII, 150; Ibn Atiyye. IV, 446)
Taip pat, remiantis šiuo požiūriu, atsižvelgiant į sakinio tęstinumą, jo vertimas turėtų būti toks:
„Kad įspėtum visuomenę, kurios protėviai buvo įspėti, bet kuri pati yra apatiška.“
turi būti tokios formos.
(Zamahšarī, III, 280) (žr. Diyanet Tefsiri, Kur’an Yolu: IV/425-426.)
Argi Arabijos pusiasalyje nebuvo pranašo?
„Tai yra tam, kad įspėtum tautą, kurios tėvai nebuvo įspėti – o jie yra apgaulėje.“
Iš aiškaus Korano teksto suprantame, kad, kaip ir Izraelio vaikams daugelį metų iki pranašo Mozės nebuvo siunčiami jokie įspėjamieji pranašai, taip ir Mekos gyventojams ar Arabijos pusiasalyje gyvenantiems arabams beveik šešis šimtmečius nebuvo siunčiamas joks pranašas.
Keliose Korano vietose pranešama, kad kiekvienai tautai buvo siųstas įspėjamasis pranašas.
(žr. Nahl, 16/36; Fâtır, 35/22)
Taigi, atidžiau išnagrinėjus šį klausimą, galima lengvai pastebėti, kad tarp šių dviejų pasakojimų nėra jokio neatitikimo ar prieštaravimo.
Taip yra todėl, kad pranašas Mozė (a.s.) ir kiti jį sekę pranašai gyveno ir veikė Arabijos pusiasalio apylinkėse, kur buvo ir prekybos keliai, ir nuolatinis susisiekimas bei komunikacija. Jėzaus (a.s.) gyvenamosios vietos geografinė padėtis buvo panaši. Todėl ilgą laiką nebuvo reikalo siųsti pranašų, kurie būtų skirti tik arabams. Prieš Mozę (a.s.) Mekoje gyveno pranašai Abraomas ir Izmaelis (tebūna jiems abiem ramybė), o Izmaelis, vedęs iš Mekos kilusios Džurhum genties moterį, užtikrino plačius ryšius su pusiasaliu.
Tačiau arabai nebuvo itin palankūs nei judaizmui, nei krikščionybei. Iš tikrųjų tai labiau susiję su tuo, kad žydai patys nerodė didelio noro skleisti savo religiją. Judaizme nėra misionieriškos veiklos ir jie to net nejaučia poreikio. Krikščionybė taip pat nebuvo plačiai paplitusi pusiasalyje, ilgus metus ji apsiribojo Palestina ir jos apylinkėmis. Iš tiesų, po Jėzaus Kristaus prasidėjo tamsusis amžius ir…
beveik šeši šimtai metų
Į tą regioną ir Arabijos pusiasalį nebuvo siųstas joks pranašas; todėl neišmanantys arabai visiškai nutolo nuo tikėjimo vienu Dievu ir perėmė politeistinę sistemą, ir šiuo klausimu nuėjo taip toli, kad šventąją Kaabą pavertė stabų šventykla.
Štai, kai arabai, kurių protėviai ilgus metus nebuvo įspėti, klaidžiojo tokioje tamsioje nežinomybėje, Visagalis Dievas, kaip gailestingumo ženklas jiems ir visoms tautoms bei nacijoms, atsiuntė pranašą Mahometą (asm) kaip įspėjantį pranašą.
(žr. Celal Yıldırım, „Šimtmečio Korano aiškinimas mokslo šviesoje“, Anadolu Yayınları: 10/5028.)
„Iš tiesų, tokie pažadai buvo duoti ir mums, ir mūsų protėviams. Bet tai tik pasakos iš praeities.“
(Al-Mu’minun, 23/83)
„Tiesą sakant, šis grasinimas buvo išsakytas ne tik mums, bet ir mūsų protėviams. Tačiau tai tėra senovės pasakos.“
(Neml, 27/68)
Ir mes, ir mūsų tėvai buvome tuo pažadinti. Tai ne naujas dalykas. Tai visada buvo aktualu istorijoje. Tai sakė Adomas (a.s.), tai sakė Nojus (a.s.), tai sakė Salihas (a.s.), tai sakė visi pranašai. Bet jeigu tai kartojama šimtmečius, tūkstantmečius, tai kur tai yra? Kodėl tai neateina? Kodėl tai neįvyksta? Kodėl neateina tas pasaulio pabaiga? Ne, ne:
Tai tik senų laikų pasakos. Tai mitas, apie kurį kalbama nuo seno, bet kuris niekada neįvyko. Jų pačių filosofija – ne legenda, o Dievo žodžiai – legenda. Kvaili, vargšai žmonės. Ar jie tikrai mano, kad gali išvengti Dievo mirties įstatymo, kad taip vargingai kalba?
Taip sakė ir anksčiau, taip sakė ir vėliau, taip sako ir dabar. Iki pat pasaulio pabaigos visi netikintys sakys tą patį. Priešingu atveju, jei jie pripažintų pomirtinį gyvenimą, jie negalėtų gyventi tokio gyvenimo, kokį gyvena dabar. Pripažinę pomirtinį gyvenimą, jie prarastų visą savo apetitą, visą savo komfortą, o jų gyvenimas taptų pragaru. Neįmanoma vienu metu ir teigti, kad yra pomirtinis gyvenimas, ir teigti, kad yra prisikėlimas, ir tuo pačiu gyventi netikintį, žiaurų, malonumų kupiną gyvenimą.
(žr. Besâiru’l-Kur’an)
Klausimas: Šios bendruomenės protėviai buvo įspėti, bet ne pakeisti, ne iškraipyti, kaip krikščionybė. Jie ir toliau laikėsi savo apeigų, tokių kaip kryžius, malda ir t.t. Taigi, kokia gali būti prasmė, kad jiems atėjo įspėjantis?
Tiesa, kad pagoniškieji arabai laikėsi kai kurių ritualų, kilusių iš Abraomo religijos. Tačiau šie ritualai laikui bėgant patyrė daugybę pakeitimų ir įgavo daugybę neteisingų interpretacijų. Ypač tai, kad Kaaba buvo gyvas simbolis Mekoje, ir kad Kureišitai atlikdavo su piligrimyste susijusias apeigas – nors ir neteisingai – patvirtina ir Koranas.
Šis Kureišių požiūris nepakankamai juos įpareigojo laikytis tam tikros religijos, ir pagoniškumo reiškinys ėmė viršų.
Kai kurių likučių, siejamų su pranašo Ibrahimo hanifų religija, atradimas, nei jų –
religiniu požiūriu
– nei suteikė jiems tikros tapatybės, nei panaikino jų neišmanymo.
Štai kodėl Koranas juos apibūdina kaip neatsargius.
„Jų tėvai / protėviai nebuvo įspėti“
Tai reiškia, kad nuo jų garsaus protėvio Adnano laikų jų giminės linijoje nebuvo jokių įspėjimų.
(plg. Ibn Ašūras, atitinkamo ajato aiškinimas)
Kai kurių kitų mokslininkų nuomone, čia minimi protėviai reiškia tik tuos protėvius, kurie gyveno Fetret laikotarpiu (Celaleyn).
Tačiau mokslininkai,
„
(Šis Koranas)
Tai yra apreiškimas nuo visagalio ir gailestingojo Dievo, kad įspėtum žmones, kurių protėviai nebuvo įspėti, todėl jie ir atsidūrė nežinojimo būsenoje.
(Jasin, 36/5-6)
eilutę, kurioje rašoma: –
kaip jau buvo minėta anksčiau –
jie interpretavo tai dviem būdais:
Pirma:
Originaliame arabiškame šios eilutės tekste esantis
„kas buvo apreikšta“
jo pareiškime
„mâ“
Šis žodis yra neigimo dalelytė, reiškianti neigimą. Mūsų pateiktas vertimas atitinka šią reikšmę, ir didžioji dalis mokslininkų jį taip supranta.
„Ar jie (netikintieji) sako: „Jis (pranašas) tai sugalvojo?“ Ne, tai yra tiesa (knyga), kurią tau atsiuntė tavo Viešpats, kad tu įspėtum tautą, kuriai iki tavęs nebuvo atsiųstas joks įspėjantis (pranašas). Galbūt jie taip ras teisingą kelią ir bus vedami į tiesą.“
Akivaizdi neigiama prasmė, esanti Korano (32/3) eilutėje, rodo, kad ir ši eilutė išreiškia neigiamą reikšmę.
Taigi, tie, kurie nebuvo įspėti, yra arabų protėviai, gyvenę vadinamuoju „fetret“ laikotarpiu, tarp Jėzaus ir pranašo Mahometo (s.a.v.), ir jie yra išimtis iš bendros taisyklės.
Iš tiesų, kaip teigia ir Alusi, tėvais, kuriems nebuvo duotas įspėjimas, turimi omenyje artimiausi tėvai. Kalbant apie tolimus tėvus, juos įspėjo pranašas Ismailas ir jiems buvo perduota pranašo Ibrahimo šariato teisė.
(žr. Alusî, atitinkamo ajeto aiškinimas).
Antra:
„kas buvo apreikšta“
jo pareiškime
„mâ“
Prielinksnis yra vietos prielinksnis. Tokiu atveju sakinio reikšmė yra:
„protėviai buvo įspėti…“
tai reiškia
(plg. Razî, Yasin, 36/5-6. eilutės aiškinimas).
Su pagarba ir maldomis…
Islamas klausimais ir atsakymais
